Lapkričio 29 d., sekmadienį, Švenčionėlių miesto kultūros centras švęs 30 metų jubiliejų. Garbinga ir reikšminga ne tik Švenčionėlių miestui, bet ir rajonui kultūrinio gyvenimo sukaktis, todėl ta proga sėdame pasikalbėti su Švenčionėlių kultūros centro direktore Ona RAGUCKIENE, šiai įstaigai sėkmingai vadovaujančia jau dešimt metų.

- Kitą sekmadienį iškilmingai švęsime šio kultūros centro trisdešimtmetį. Tai išsipildžiusi ypatinga švenčionėliškių svajonė – turėti erdvius modernius kultūros namus. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad kultūros centras – pirmiausia ne pastatas, o žmonės. Švenčionėliuose pirmieji kultūros namai, t. y. Lietuvių liaudies namai buvo įsteigti dar 1934 m., Mokyklos gatvėje, kur mediniame pastate iki pat 1985-ųjų ir glaudėsi Švenčionėlių kultūros namai, kuriuose virte virė gyvenimas, rinkdavosi saviveiklininkai, vykdavo įvairūs renginiai, koncertai, o šeštadieniais – jaunimo šokiai. 1959 m. pradėjo veiklą Švenčionėlių liaudies teatras. Švenčionėliuose visais laikais buvo daug žmonių, mėgstančių įvairias meno šakas ir aktyviai dalyvaujančių kultūriniame gyvenime, kokia santvarka ar politinės peripetijos bebūtų. Mūsų kraštas ilgus metus kentėjo įvairias okupacijas, tačiau nei Švenčionėliuose, nei aplinkiniuose kaimuose netrūko entuziastų, kurie rengdavo lietuviškus vaidinimus, lietuvių liaudies dainų ir šokių koncertus.

- Ir štai 1985 m. metais miesto centre iškilo pagal tuos laikus net didmiesčiams modernūs ir prabangūs kultūros rūmai. Jų atidarymo šventė man labiausiai įsiminė ne tik didelėmis pompastiškomis iškilmėmis ir po to vykusiu turiningu kultūriniu gyvenimu, bet ir pirmaisiais mano pačios žingsniais žurnalistikoje, kai būdama trečiojo kurso VU žurnalistikos studentė – rajono laikraščio praktikantė – gavau pirmą bene rimčiausią užduotį – parengti publikaciją iš Švenčionėlių kultūros rūmų atidarymo... O jums, gerbiamoji Onute?

- Gerų prisiminimų labai daug. Švenčionėliuose tuo metu jau tvyrojo malonaus laukimo ir svajonės išsipildymo nuotaika. Aš kaip tik lankiau choreografės Ritos Politienės (dabartinės Švenčionėlių meno mokyklos direktorės) jaunimo ritminių šokių grupę. Mes šokome ir per atidarymą, ir diskotekose, ir kituose renginiuose. Labai kruopščiai lankydavome repeticijas, atsakingai ruošdavomės pasirodymams. O kaip miestelio jaunimas laukė diskotekų naujojoje salėje su modernia aparatūra, šviesos ir garso efektais ir tuo džiaugėsi! Diskotekos buvo tokios populiarios, kad čia būdavo sausakimša ne tik vietinio jaunimo, bet ir svečių iš Vilniaus, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Panevėžio ir t.t.

Galima sakyti aš užaugau Švenčionėlių kultūros centre – pirmiausia kaip aktyvi mėgėjų meno kolektyvų dalyvė, po to – kaip darbuotoja ir vadovė.

- Neseniai Švenčionėlių kultūros centre kelias savaites veikusios šiuolaikinės skulptūros parodos vilniečiai autoriai ir kuratoriai buvo sužavėti šio pastato erdvėmis ir gyrė interjerą...

- Švenčionėlių kultūros centras – unikalus pastatas, jis puikiai suprojektuotas ir pritaikytas patogiai įvairių kolektyvų, studijų ir būrelių veiklai, profesionalaus ir mėgėjų meno kolektyvų pasirodymams. Šiame pastate įsikūrusi ir biblioteka. Statant ir įrengiant jį 1985 m. panaudotos pačios moderniausios ir kokybiškiausios tų laikų medžiagos, nepagailėta profesionalių meno kūrinių. Žiūrovų salės sceną puošia dailininkės B.Valantinaitės-Jokūbonienės gobelenas – scenos uždanga, mažajai salei ir skaitykloms keramikos pano bei vazas sukūrė dailininkas R.Jurkėnas (kilęs iš Švenčionėlių), originalius šviestuvus – dailininkas A.Ikamas. Labai tuo didžiuojamės, vertiname ir puoselėjame visus meno kūrinius. Tai didžiulė prabanga ir tada, ir dabar. Dabar, kai svajojame apie trisdešimtmečio pastato renovaciją ir jai rengiamės, esame pasiryžę ir toliau visus meno kūrinius ir dekoro elementus išsaugoti. Beje, pirmasis renovacijos etapas jau įvyko – buvo pakeisti langai, parengtas techninis projektas, tikimės gauti Kultūros ministerijos finansavimą tolimesniems darbams.

- Kaip jau kalbėjome, kultūros centras – tai pirmiausia žmonės – jame dirbantys, į jį ateinantys dalyvauti mėgėjų meno veikloje ar pasižiūrėti koncerto, parodos ir pan.

- 2004 m. Švenčionėlių kultūros centras pripažintas geriausiu Lietuvoje miestelių kultūros centrų grupėje. Šį įvertinimą gavome sudėjus visus kriterijus: meninę veiklą, darbuotojų išsilavinimą, sąlygas, pastato tinkamumą, kolektyvų dalyvavimą Dainų šventėse, projektuose, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose ir t.t. Viskas pasiekta profesionalių darbuotojų ir entuziastingų saviveiklininkų dėka. Nuo pat pirmųjų naujojo kultūros centro atidarymo dienų čia dirba Leonarda Vilčiauskienė, dabar vadovaujanti folkloro ansambliui „Sudota“, beveik po tris dešimtmečius – Vida Vilutienė (garbaus amžiaus žmonių šokių kolektyvas „Senjorai“), Loreta Šidlauskienė (vaikų folkloro kolektyvas „Erškėtėlis“), Daiva Pošiūnienė (liaudies teatras). 2006 m. mūsų kultūros centras pripažintas gražiausiai aplinką tvarkančia rajono įstaiga. O aplinką beveik visus tris dešimtmečius čia puoselėja Nijolė Šibkienė, labai darbšti ir turinti gerą skonį. Ji su šviesaus atminimo vyru liaudies teatro režisieriumi Algirdu Šibkumi, į neseniai pastatytą Švenčionėlių kultūros centrą atvyko būdami jauni specialistai. Nuo pat pirmųjų dienų garso ir vaizdo inžinieriumi čia dirbo Alfredas Polita, tik prieš kelis metus pakeitęs darbovietę. Turime puikų pasakorių kaltanėniškį Algirdą Breidoką, floristikos elementais, scenos apipavidalinimu dažniausiai pasirūpina pašaminiškė Dalė Basiūnienė, o visu kultūros centro ūkiu – Richardas Leleiva, taip pat profesionaliai vedantis ir daugelį renginių bei švenčių. Ilgus metus kultūros centre dirbo ir muzikantai Marijonas ir Ženia Dieniniai.

Pirmasis Švenčionėlių kultūros centro direktorius – Algimantas Žeimys, vėliau direktoriavo Vytautas Vigelis, Danutė Vigelienė, šviesaus atminimo Tatjana Ališauskienė. Beje, T.Ališauskienė – ilgametė kultūros darbuotoja, savo kultūrinę veiklą pradėjusi dar senajame pastate.

- Švenčionėlių kultūros centras visada garsėjo ir profesionalaus, ir mėgėjų meno renginiais. Čia minimos visos valstybinės šventės, puoselėjamos senosios ir kuriamos naujos tradicijos.

- Kultūros centro darbuotojai, meninių kolektyvų vadovai – išsilavinę, profesionalūs, darbštūs ir didelę patirtį turintys žmonės, tačiau vieni be partnerių ir rėmėjų mes tiek nepadarytume. Graži draugystė mus sieja su Švenčionėlių miškų urėdija, su kuria jau dvylika metų rengiame visų labai mėgstamas grybų šventes, kurias remia ir Masevičiaus įmonė „Girios“. Bendros akcijos ir renginiai su AB „Lietuvos geležinkeliai“, nuolatinis informacinis rėmėjas – laikraštis „Švenčionių kraštas“. Įvairias mūsų šventes remia įmonės „Velga Vilnius“, „Maltosa“, „Reks“, „Zepter international“, „Vėjinė“, „Švenčionėlių keramika“, „Teo“, „Omnitel“, verslininkas Šarūnas Stasiulevičius, ūkininkai Rokickiai, Radziuliai. Bendradarbiaujame su seniūnijomis, bendruomenėmis, policija, Vietos veiklos grupe „Švenčionių partnerystė“, bažnyčia, vaikų globos namais, aklųjų, neįgaliųjų draugijomis, „Caritas“, „Maltos ordinu“. Dažnai įvairius renginius organizuojame ir kitose erdvėse – bažnyčioje, geležinkelio stotyje, po atviru dangumi...

- Kultūros centre šurmulio ir įvairaus judėjimo nestinga nuo ankstyvo ryto, iki pat vėlyvo vakaro...

- Darbuotojai – tikri profesionalai, tad įvairiomis veiklomis siūloma užsiimti nuo paties mažiausio, iki vyriausio. Galima rinktis dalyvavimą įvairiuose kolektyvuose ir būreliuose: šiuolaikinio šokio, pramoginių šokių studijoje „Domino“, didžėjų, teatro,lėlių teatro, vaikų folkloro „Erškėtėlis“, suaugusiųjų folkloro „Sudota“, vokaliniuose ansambliuose „Gabija“ ir „Svajonė“, sutartinių ansamblyje „Lakiūtė“, tautinių šokių kolektyve „Senjorai“, estrados atlikėjų grupėje, kapeloje „Savas kampas“ ir t.t. Neseniai pateiktos ir gavo finansavimą ir trys neformalaus ugdymo programos: „Kūrybinės dirbtuvės su Dailės terapija“ (Vida Vilutienė), „Aukštaitiškų juostų audimas“ (Milda Petkevičienė) ir „Teatras, kuriame rūpi kiekvienas“ (Daiva Pošiūnienė). Neapsiribojame vien tik menine veikla. Kultūros centre yra sporto klubas, vaikų karatė būrelis, vyksta sveikatingumo mankštų, šokių užsiėmimai, teikiamos siuvėjos paslaugos. Bendradarbiaujame su įvairiomis labdaros organizacijomis ir patys asmeniškai remiame mažiau pasiturinčias šeimas materialiai bei įtraukdami juos į kultūros centro veiklas bei renginius, taip padėdami šioms šeimoms socializuotis.

- Taigi laukiame jubiliejinės šventės!

- Iš visos širdies kviečiu visus lapkričio 29 d., sekmadienį, 15 val. į Švenčionėlių kultūros centro trisdešimtmečio iškilmes, kur žiūrovų laukia mėgėjų meno kolektyvų pasirodymas ir staigmenos.

Irena POŽĖLIENĖ