Tuoj kalendoriškai žengsime į žiemos laikotarpį, kuris paskatins mus įsisukti į kalėdinių švenčių laukimą. Visas prekybos pasaulis gerokai prieš dvi savaitės sukruto puošti savo tinklus kalėdiniais papuošalais, primindamas mums, jog artėja dovanų laikas. Miestai bei miesteliai konkuruodami tarpusavyje bando kuo įmantriau papuošti savo miesto gatveles bei nekasdieniškai gražiai, neįprastai, o galbūt net kartais ir mįslingai papuošti eglutę. Būtent tokiame triukšmingame, blizgančiame, šurmulingame laikotarpyje mes atsiduriame gruodžio mėnesį. Esame įtraukti į dovanų ieškojimo maratoną, nes atėjus gruodžio 24 dienai, neturime teisės nuvilti savo artimųjų, palikdami juos be dovanų, neturime teisės naktį nepadėti ko nors po eglute, nes vaikai lauks dovanų nuo Senelio šalčio. Taigi esame pilnai įsukti į įvairiausių rūpesčių maratoną ir nieko nuostabaus, kad mes pamirštame šios savotiškai paslaptingos nakties tikrąją prasmę – Jėzaus Kristaus gimimą.

Gruodis mus kviečia pasinerti į keturių savaičių, išskirtinį ateinančio Jėzaus Kristaus laukimo laikotarpį. Kiekvienam, kuris save laiko krikščionimi, šis laikas turi tapti ypatingu. Tad uždekime savo širdyse džiaugsmo ugnelę, nes laukiame Jėzaus Kristaus atėjimo. Todėl Adventą drąsiai galime vadinti ne tik atgailos laikotarpiu, bet daugiau religingo, džiaugsmingo laukimo laiku. Gruodis mus kviečia nebūti abejingiems vargšams ir vyresnio amžiaus žmonėms, pagal savo galimybes prisidėkime prie gerų darbų vykdymo. Tačiau nepamirškime ir apie savo dvasinį gyvenimą, kuris kartais nėra tobulas, bandykime tarp kasdieninio bėgimo atrasti sau laiko, pabūti tyloje, paskaityti Šventąjį Raštą, apmąstyti savo gyvenimo momentus: ką padarėme ne taip, galbūt ką nors įžeidėme žodžiu ar veiksmu, mažai skiriame dėmesio savo artimiesiems, gal derėtų ko nors atsiprašyti ir susitaikyti su juo ir t.t.

Tebūna mums šis laikas džiugaus susikaupimo, maldos ir pasiruošimo priimti gruodžio 24-ąją ateinantį Kristų į savo širdis.

Kunigas Marijan APRIŠKO