Kartais pagalvojame – ar daug žmogui reikia, kad jam būtų gera, malonu, šilta ir jis jaustų kito žmogaus ar žmonių rūpestį? Ar daug žmogui reikia, kad jis būtų išklausytas, suprastas? Kartais – labai mažai.

Jau antri metai kai lankau Švenčionėlių socialinių paslaugų centro Dienos centrą žmonėms su negalia. Lankau ir labai džiaugiuosi, kad atradau tą vietą, kuri man reikalinga ir kuriai aš esu reikalinga. Nes čia susirenka žmonės, kuriems nesinori būti vieniems namuose, o atvirkščiai – norisi būti tarp žmonių, bendruomenėje, norisi daug ką nuveikti ne tik savo, bet ir kitų labui.

Kai atėjau į šį jaukų centriuką, jau žinojau, ką aš veiksiu, nes man buvo pasiūlytas platus spektras paslaugų. Išsirinkau keletą sričių, kur kol kas geriausiai galiu save realizuoti – dainuoju moterų vokaliniame romansų ansamblyje „Melodija“ ir lankau rankdarbių užsiėmimus. Tačiau esu įsitikinusi, jog dar daug ko nežinau apie save, apie savo gebėjimus, kurie, man čia lankantis, gali išryškėti. Centre yra kur tobulėti, nes be ansamblio „Melodija“ įkurti ir kiti meniniai saviveikliniai kolektyvai: teatro ir humoro grupė „Optimistai“, folkloro ansambliukas, sakralinės muzikos ir religinių-apeiginių giesmių ansambliukas.

Suvokti, pažinti ir atrasti save padeda čia dirbanti socialinė darbuotoja Giedra Kaminskienė. Tai – kvalifikuota, didelę darbo patirtį su neįgaliaisiais turinti specialistė. Ji – ne tik įdėmiai išklausys problemą, bet ir suras pačius efektyviausius būdus jai išspręsti ir užtikrins konfidencialumą. Sukurs tokią atmosferą, kuri žmogų atpalaiduos, suteiks jam daugiau pasitikėjimo savimi, leis pačiam improvizuoti pagalbos procese. Todėl pasitarti, pasikonsultuoti su šia darbuotoja yra vienas malonumas. Nekyla klausimų, kodėl centras visada turi lankytojų. Juk ji ne tik teikia svarbias konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrines paslaugas. Ji vadovauja visiems Dienos centre sukurtiems saviveiklos ir meno kolektyvams, organizuoja įvairius ne tik Dienos centro žmonėms su negalia, bet ir rajoninius renginius neįgaliesiems. Neseniai mūsų socialinė darbuotoja Giedra Kaminskienė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamame respublikiniame renginyje „Gerumo žvaigždė“ buvo nominuota kaip geriausias socialinis darbuotojas, dirbantis su neįgaliaisiais ir gavo ministrės Algimantos Pabedinskienės padėką. Tai suteikė mums daug džiaugsmo ir gerų emocijų stebint renginį per televiziją.

Kad į šią įstaigą ateiti norisi ir gera joje realizuoti save, įrodė lapkričio 20 dieną Dienos centre suorganizuota Dienos centro žmonėms su negalia 1 metų veiklos šventė-gimtadienis, į kurį suėjo, suvažiavo dauguma centro lankytojų, svečių iš Švenčionių bei įstaigos vadovas – naujai paskirtas, perspektyvus ir geranoriškam bendradarbiavimui nusiteikęs Švenčionėlių socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis. Ir galiu pasakyti labai nuoširdžiai – jis visiems susirinkusiems paliko labai gerą įspūdį. Todėl atsirado tikimybė ir viltis, kad ši įstaiga eis teisingu keliu.

Moterų vokalinis romansų ansamblis „Melodija“, sveikindamas visus susirinkusius ir asmeniškai socialinę darbuotoją, mūsų ansamblio vadovę Giedrą, kalbėjo eilėmis ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškai, nes šis ansambliukas – daugiatautis. Galime pasidžiaugti ir dar kartą padėkoti gerbiamai Giedrai už mums padarytą gražią ir malonią staigmeną – įteiktą mums jos asmeninę dovaną, kuria visos ansamblietės greitu laiku pasipuošime.

Pasveikinti mūsų visų atvyko ir Švenčionių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Tadeušas Šimkovičius, kuris labai gražiai visus pasveikino ir padėkojo už mūsų visų pastangas nepasiduoti, už nuveiktus prasmingus darbus. O mūsų socialinei darbuotojai Giedrai įteikdamas gėles, dėkojo už gražų bendradarbiavimą, pagalbą draugijai ir rajono neįgaliesiems, pagalbą pagyvenusiems ir kitiems pagalbos prašantiems žmonėms.

Nenustebau, kad į Dienos centro gimtadienio šventę atvyko ir švenčioniškiai – buvę Giedros Kaminskienės lankytojai, kurie negailėjo šiltų, gražių žodžių ne tik socialinei darbuotojai, bet ir mums visiems. Įteikdami savo rankų darbo dovanėlę, prisimindami dienas, kai su jais dirbo p. Giedra, švenčioniškiai braukė ašarą.

Dienos centre išdėliota lankytojų rankdarbių parodėlė suteikė malonių akimirkų tiek patiems lankytojams, tiek svečiams.

Kai baigėsi visi gražūs sveikinimai, mes, Dienos centro saviveiklininkai, surengėme gražų ir šiltą koncertą. Dainavo ne tik „Melodija“, bet ir centro folklorinis ansambliukas, teatro ir humoro grupė parengė smagų prisistatymą, aš skaičiau savo kūrybos eiles, sukurtas trimis kalbomis. Po smagaus koncerto visi vaišinomės pačių pagamintomis vaišėmis, Dienos centro savanorės Justinos Pozniakovienės iškeptu didžiuliu ir labai skaniu tortu, linksminomės, bendravome, džiaugėmės gražia draugyste, vieni kitais, švenčioniškis Edvardas Gaidelis neištvėręs griebė akordeoną ir visi kartu dainavome.

Visos šventės ateina ir praeina. Ši paliko kuo geriausius įspūdžius. Pabaigai noriu pacituoti Algimanto Baltakio eiles:

Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu,

Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių...

Mes visi, Dienos centro lankytojai, esame tos mažos žvaigždelės po dideliu Dienos centro skliautu. Tos mažos, tačiau ryškios ir vis dar spindinčios žvaigždelės, susispietusios ties savo maža, tačiau kelrode žvaigždele.

Danuta BORKOVSKAJA