Štai ir įpusėjo Adventas – ramybės ir susikaupimo, dvasinio apsivalymo metas. Nors šiais vartotojiškos visuomenės gyvavimo laikais daugelis pamiršta advento svarbą ir gyvena įprastu ritmu, vis dėlto pravartu atsigręžti į tradicijas. Pasak profesoriaus etnologo L.Klimkos, tautiniai papročiai tarsi savaime įsiterpė į adventą. Mat senų senovėje žmogus, vadovaudamasis mitine galvosena, manydavo, kad būtent piktosios žiemos jėgos nužudo augmeniją ir įkalina saulę. Tad reikia imtis maginių veiksmų – apeigomis sukurti Visatą iš naujo, ir laikas vėl pradės tekėti, vėl sugrįš saulutė ir suvešės augmenija. Adventas pasikeitimų atneša ne tik į gamtą, bet ir į sielą. Advento laikotarpio ramybė ir susikaupimas veda į didžiąją krikščionių šventę – Šv. Kalėdas. Mūsų protėviai, nudirbę didžiuosius rudens darbus, lankydavo vieni kitus. O kad vakarai neprailgtų, susigalvodavo, kaip juos paįvairinti advento dainomis, žaidimais ir rateliais, linksmais ar baugiais pasakojimais, o kai kas – ir burtais bei spėjimais.

Pirmojo gruodžio penktadienio pavakarę Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos „Atgajos“ ir „Aušrelės“ folkloro ansamblių dalyviai sukvietė mokytojus, tėvelius, kaimynus ir draugus į valgykloje vykusią tradicinę šeštąją Advento vakaronę. Džiaugėmės sulaukę pavakaroti atvykusių Švenčionių Visų Šventųjų parapijos klebono kunigo Medardo Čeponio bei kunigo vikaro Marijan Apriško, gimnazijos direktoriaus pavaduotojų Daivos Jasiulionienės bei Jolantos Paulavičienės. Simboliška etnografinių regionų metus baigti kalbant gimtąja tarme, giedant Švenčionių krašto giesmes, porinant pasakojimus ir sukant ratelius. Vakaronės vedėjai Augustė Gudėnaitė ir Dovilas Dicevičius kalbėjo gimtąja tarme, kurios išmoko iš savo senelių. Advento šokius ir ratelius šoko „Aukštaitijos“ jaunimas (vadovė Jolanta Razmienė), išjudinęs ir įtraukęs bemaž visus vakarojusius. Viena kitą keitė ramios, melodingos „Aušrelės“ (vadovas Kazimieras Pranskus) ir „Atgajos“ (vadovė Jūratė Vitkauskienė) Advento giesmės, su joms būdingais pasikartojančiais žodžiais „leliumoj“, „leliu kalėda“, „aleliumai rūtela“, apie kibirkštėlę, iškritusią iš stebuklingo kriaušės medžio ir saulę ant savo devyniašakių ragų atnešantį elnią. Varpų sutartinę, išmoktą kūrybinėje stovykloje Adutiškyje, darniai traukė visi svečiai ir dalyviai. „Aušrelės“ merginos paruošė mįslių ir minklių, o už teisingus atsakymus apdovanojo riešutais. „Atgajos“ dalyvės Urtė Kujalytė ir Augustė Gudėnaitė , „pagalandusios liežuvius“, pralinksmino nuotaikingais pasakojimais ir pasakomis gimtąja tarme. Nepamiršome ir jaunimo, ypač merginų, noro nuspėti savo gyvenimišką ateitį. Skaičiavome apkabintos tvoros lentutes (pora ar ne pora), užsemtus sauja riešutus, metėme batus į durų pusę (jei nosimi į duris, paliksi gimtuosius namus, jei ne – liksi namuose), klausėmės orų spėjimų. Jaukiai sėdėdami prie staliukų ragavome kuklius Advento valgius ir gėrimus, kuriais mus vaišino technologijų mokytoja Kristina Cicėnienė. Šventės svečiai ir dalyviai rado po žvaigždelę, ant kurios parašė po atsiprašymą, linkėjimą sau ir artimam ar norą ir papuošė jais vakaro simbolį – grūšelę. Iš stebuklingo krepšelio išsitraukėme po riešutą su amžių nugludintomis ir gyvenimo išminties, tiesos bei moralės pamokančiomis tautos patarlėmis ir priežodžiais. Šventės pabaigą apvainikavo Šv. Kalėdų džiaugsmą ir kūdikėlio Jėzaus atėjimą simbolizuojančiais kalėdaičiais, kuriais su mumis pasidalino dekanas M.Čeponis.

Dėkojame visiems, padėjusiems sukurti jaukią ir šiltą Advento vakaronės nuotaiką. Tikimės, kad buvimas kartu suartino Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos bendruomenę: mokinius, mokytojus, tėvelius, gimnazijos bičiulius ir kaimynus. Tegul ramus ir taurus laukimas įprasmina artėjančias Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų šventes Jūsų namuose ir šeimose.

Jūratė VITKAUSKIENĖ