Dvi Švenčionių rajono mokyklos užmezgė ryšius su Pastovio rajono mokyklomis

Artimi – tolimi kaimynai

Švenčionių rajono savivaldybė jau kelerius metus įgyvendina bendradarbiavimo sutartį su Pastovio savivaldybe, bet iki šiol tai buvo daugiausia valdžios institucijų bendradarbiavimas. Mero pavaduotoja Raja Krupenina sako jau seniai svajojusi šį bendradarbiavimą išplėsti ir suartinti dviejų valstybių pasienio rajonų kolektyvus. Šiuo tikslu trečiadienį Švenčionių rajono oficiali delegacija, vadovaujama rajono mero pavaduotojos Rajos Krupeninos, vyko vizito į tokią artimą – tolimą Baltarusiją, Pastovį.

Prieš du dešimtmečius Lietuvos ir Baltarusijos žmonės intensyviai bendravo, vieni pas kitus važinėjo, draugiški ryšiai siejo daugelį pasienio rajonų kolektyvų, o kolūkiai vieni kitiems net draugiškai pagelbėdavo remontuojant žemės ūkio techniką – baltarusiai sušelpdavo detalėmis, nes jų techninis aprūpinimas buvo geresnis. Lietuviai, sako, turėdavo irgi kokių nors specifinių dalykų, pavyzdžiui, suvirinimo strypų, ir mielai pasidalindavę. Žmonių santykiai niekuo nepasikeitė, tik kaimynės tapo tolimos dėl sienos, apsunkinančios bendravimą. Visą dieną drauge praleidę abiejų delegacijų nariai dalinosi prisiminimais. Ir smagiais, ir liūdesiu atmieštais. Baltarusiai, du dešimtmečius neturėję galimybės patekti į Adutiškį, kur anksčiau užsukdavę net vykdami į darbą, klausinėjo, kaip ten Adutiškio universalinė parduotuvė laikosi...

Savo ruožtu lietuvaitė guodėsi, kad nematė užaugusios krikšto dukros – prieš du dešimtmečius krikštytos geros draugės dukrelės, nors krikšto tėvai Baltarusijoje yra labai svarbūs ir brangūs žmonės. Priežastis tiesiog apgailėtina – nėra giminystės ryšių, negali nuvykti. Tokios tad gyvenimo ir politikos grimasos.

Pasirašė sutartis

Vicemerės Rajos Krupeninos iniciatyva į Pastovį vyko Švietimo skyriaus vedėjas Kęstutis Kapačinskas, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorė Danutė Čepulienė ir pavaduotoja Daiva Jasiulionienė, Adutiškio vidurinės mokyklos direktorė Milda Stūglienė ir Adutiškio seniūnas Arūnas Pirštelis.

Vizitas prasidėjo rajono vykdomajame komitete, kur delegaciją pasitiko vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Gutorovas. Iškilmingoje aplinkoje buvo pasirašytos dvi pirmosios abiejų rajonų švietimo įstaigų bendradarbiavimo sutartys – Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Pastovio valstybinės rajono gimnazijos, tarp Adutiškio vidurinės mokyklos ir analogiško Baltarusijos miestelio Dunilovičių mokymo – pedagoginio komplekso vaikų darželio - vidurinės mokyklos.

Mokymo įstaigų vadovai labai greitai surado bendrą kalbą, džiaugėsi naujomis galimybėmis, domėjosi abiejų šalių įstaigų veiklos ypatumais, planavo tolesnį bendradarbiavimą.

Pasirašiusios sutartis, abiejų šalių delegacijos apsilankė mokymosi įstaigose, Pastovio įžymybėje – Tyzenhauzų rūmuose, kuriuose sėkmingai išsitenka ir duoklė praeičiai, ir jauki rajono ligoninė.

Stojimas į gimnaziją – kaip į aukštąją mokyklą

20 tūkstančių gyventojų turinčiame Pastovyje yra viena gimnazija ir 5 vidurinės mokyklos. Gimnazijoje mokosi iki 150 moksleivių. Jos direktorius Slavomiras Korenevskis sakė, kad gimnazija turėtų galimybes plėstis, bet sąmoningai to nedaroma, kad nenukentėtų kitos mokyklos, o ir gimnazijos lygį stengiamasi palaikyti aukštą. Gimnazijos klasės yra nuo 5 iki 11.

Stojimas į gimnaziją vykdomas griežtai, darbai koduojami, kad būtų visiškai objektyvu. Jeigu per 1-ąjį etapą nesurenkama grupė, skelbiamas 2-asis priėmimo etapas. Į gimnaziją ateina geriausieji.

Įspūdingai atrodo gimnazijos, įsikūrusios buvusioje karo ligoninėje, didžiulis pastatas. 1961 metų statyba, prabangos nėra, bet visur tvarkinga, šviesu, šilta ir jauku. Gimnazija turi bendrabutį, nes į ją stoja moksleiviai iš viso rajono. Tame pačiame pastate yra ir vaikų laikinos globos namai, kuriuose iki pusės metų gyvena apie 20 vaikų. Sistema artima mūsų – kol vaikai gyvena vaikų globos namuose, gauna specialistų pagalbą, intensyviai dirbama su šeimomis. Stengiamasi, kad vaikai galėtų grįžti į biologinę šeimą. Jeigu tai nepavyksta, vaikui surandama kita šeima, bet ji įpareigota palaikyti ryšius su biologine šeima. Su vaiką priglaudusia šeima sudaroma darbo sutartis, mokama alga ir pašalpa vaikui išlaikyti. Blogiausiu atveju vaikas skiriamas į nuolatinius vaikų globos namus. Su rizikos šeimomis taip pat dirba socialiniai darbuotojai.

Moksleiviai mokosi automobilizmo, augina daržoves ir keliauja

Adutiškio vidurinės mokyklos naujieji partneriai - Dunilovičių mokymo – pedagoginis kompleksas vaikų darželis - vidurinė mokykla įsikūrę naujame 2004 metais statytame pastate. Įspūdingo dydžio – 7 tūkst. kv. metrų ploto rūmuose mokosi apie 160 vidurinės mokyklos moksleivių ir apie 20 darželinukų. Erdvu ir jauku. Mokymo įstaiga turi savo išskirtinių bruožų. Čia vyresniųjų klasių moksleiviai išmoksta vairuoti įvairias transporto priemones – lengvąjį ir krovininį automobilį, motociklą ir traktorių. Mokykla turi porą hektarų žemės, kur moksleiviai praktikuojasi, o kartu ir daržovių prisiaugina ne tik savo valgyklai, bet ir tonas jų parduoda.

Mokyklos direktorius nusipelnęs šalies pedagogas Vasilijus Bulbenovas – aistringas keliautojas. Jis pats vadovauja jaunųjų keliautojų būreliui. Tiesa, keliautojams reikia ištvermės ir gero fizinio pasirengimo, nes kelionės nepaprastos - tenka po 120 kilometrų per dieną nuvažiuoti dviračiais, kopti į viršukalnes, išgyventi dykumoje, prie ugnikalnių. Mokyklos istorijoje saugoma įspūdinga vaizdo medžiaga apie keliones po Sacharą, Kamčiatką, Karpatus, Moldovą, Lenkiją ir kt. Tokios kelionės – ne kiekvienam pagal jėgas. Ištvermę ugdyti pradeda nuo 2 valandų bėgimo be pertraukų sporto salėje. Toliau - dar sudėtingesnės kasdienės treniruotės.

Pasak direktoriaus, pas naujuosius draugus į Lietuvą atminti dviračiais jiems būtų vieni juokai, reikia tik vizų ir lėšų. Mokyklą paremia buvę jos mokiniai, dabar sėkmingai įsitvirtinę versle.
Tokio entuziazmo pakerėta Adutiškio vidurinės mokyklos direktorė Milda Stūglienė sakė, kad jau, ko gero, taip pat imsis panašių treniruočių, nes jie esą taip pat mėgėjai keliauti.

„Jūsų ir mūsų keliams“...

Dunilovičių vidurinę mokyklą yra baigę daug talentingų moksleivių. Vienas jų dirba Minske autobusų konstruktoriumi. Moksleivių pavėžėjimą Dunilovičių mokykla sprendžia lygiai taip pat, kaip ir mes – veža geltonaisiais autobusais, tik dvigubai talpesniais. Prieš pat svečių atvykimą mokykla įsigijo naują Minske pagamintą autobusėlį moksleiviams vežioti. Direktorius nuoširdžiai patarė mūsų mokyklų vadovams pirkti būtent tokius, nes jie, kaip sakė direktorius, „mūsų ir jūsų keliams tinkamiausi“... Mūsų vadovai nutylėjo, kad pas mus kokius ministerija duoda, tokiais ir tenka džiaugtis. Įdomu, kad Baltarusijos mokymo įstaigos kai kuriais atvejais privalo vykdyti nurodymus „iš viršaus“, bet kai kuriais, kaip matome, turi didesnes galimybes patys pasirinkti, kas geriau mokyklai.

Į Dunilovičių vidurinę iš aplinkinių vietovių maždaug 50 kilometrų spinduliu moksleiviai suvežami dviem mokykliniais autobusais, važiuojančiais po du reisus. Vaikai rytais palepinami – pamokos prasideda nuo 9 val., tad pirmieji reisai iš namų vaikus paima prieš aštuonias.

Kultūrinis bendradarbiavimas suartina

Vos vieną dieną pabendravę nauji pažįstami jautėsi geri draugai, pasirengę ilgai ir prasmingai bendradarbiauti kolektyvais – sutartis pasirašė neterminuotas.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ