Rodos, visai neseniai, tarsi vakar, dar sėdėjome prie balto Kūčių stalo ir laužėm šventą duoną... laukėme dovanų po eglute... Ir štai jau sausio šeštoji diena! Ji mums primena apie šio gražaus kalėdinio laikotarpio pabaigą, apie „žalios karalienės“ nupuošimo metą, o taip pat ir apie saulės sugrįžimą. Kaip daugelis puikiai pamena, yra paplitęs posakis, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Gal ir galima panašiai pasakyti, tačiau svarbiausia šią dieną nepamiršti esminių šios dienos ir šių metų simbolių...

Dažnas žino, kad per šią šventę ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašome pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Teko skaityti, kad jie nebuvo karaliai, o išminčiai iš labai turtingų rytų valstybių. Ne kiekvienas susimąsto, ką reiškia kryželiai prie kiekvieno vardo raidės, o dar retesnis, – kodėl žmonės rašo tai ant durų. Į šiuos, mano supratimu, svarbesnius klausimus, susijusius su Trijų karalių dienos minėjimu, netrukus trumpai atsakysiu. Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą reiškia išminčiaus šventumą. Senovėje užrašais papuošdavo bažnyčias su šventinta kreida užrašydami karalių vardus. Vėliau žmonės ėmė tikėti, kad šie užrašai ant durų apsaugo namus nuo piktųjų dvasių.

O ką gi šiais laikas mūsų visuomenei reiškia sausio šeštoji diena?.. Bandžiau internetinėje erdvėje paieškoti, kas aktualiausia šią dieną ir kaip žmonės pamini ją. Radau informacijos ir iš savo prisiminimų apie pažįstamus žinau, kad kai kurie pamiršta šią šventę ir prisimena tik tada, kai pamato užrašus ant durų. Teko matyti, kad kai kuriuose miestuose organizuojamos eisenos, muzikiniai karavanai ir panašios pramogos. Senovėje buvo populiaru žaisti žaidimus, persirengti, kartais parodijuoti karalius, kartais persirengti gandrais, arkliais, meškomis ir kt. Trys karaliai arba persirengėliai, aplankę namus, užrašydavo ant visų durų Trijų Karalių ženklelius – tris kryželius ir K.M.B. Tačiau šiais laikais tie papročiai jau daugelyje vietų ir ypač jaunimo tarpe jau išnyko arba yra prie išnykimo ribos. Dabar persirenginėti labiau įprasta tik Visų šventųjų dieną ir per Užgavėnes.

Pirmajame laiške korintiečiams, kuriame išaukštinama meilė, yra ir žodžiai: „Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula“. Kas tobula, kas ne, o kas arti tobulumo dabartiniais laikais kiek sudėtinga pasakyti, tačiau himne meilei rašoma, kad „meilė niekada nesibaigia“. Asmeninė patirtis taip pat rodo, kad viskas, kas daroma iš meilės, iš šiltų jausmų, visuomet teikia savotišką palaimą ir džiaugsmą.

Įžengėme į Gailestingumo, o tai reiškia, kad metų paskyrimas būtent tokiai intencijai, savaip įpareigoja, kad tai būtų ir kupini meilės bei atlaidumo metai, nes be jų gailestingumas sunkiai įgyvendinamas... Nepamirškime kaip tie trys karaliai-išminčiai, pagarbinę kūdikį, atnešti dovanų ir tiems, kuriems jų reikia, nepamirškime ištarti šiltų ir mielų žodžių, nepamirškime ant savo ir, jei norit, kaimynų namų durų simboliškai šventinta kreida už(si)rašyti +K+M+B. Tegul toks mažas simbolinis gestas mūsų visų širdis pakylėja virš kasdienės rutinos, į kurią netrukus, pasibaigus šventėms, visi grįšime, tačiau nepamirškime, kad visus metus galime būti gailestingi, mylintys, atlaidūs, kupini gėrio. Tad „Galingai pirmyn!“ ne tik į kažkokių beždžionių, o į Gailestingumo metus...

Saulius ŠILINIS