Kai prieš keletą metų Pašaminės kaimo bibliotekoje pradėjo dirbti Loreta Jusienė, tikrai nesitikėjome, kad ši kukli, santūri moteris sugebės taip išjudinti kultūrinį gyvenimą, kad ir mes turėsime galimybę susitikti su rašytojais, poetais, pasižiūrėti įdomių parodų arba tiesiog susitikę pabūti, pabendrauti.

Tiesą sakant, ir šis straipsnis turėjo būti parašytas bent prieš porą metų, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.

Paskatinta ponios Janinos, kuri sakė: „Juk mes turime tokią puikią bibliotekos vedėją, o šie metai – bibliotekų metai“, nutariau išsakyti rajoniniame laikraštyje mintis apie Loretą Jusienę, prieš keletą metų taip šiltai ir gaiviai įsiliejusią į kaimo bendruomenę.

Vos pradėjus Loretai dirbti nedidelėje mūsų bibliotekoje, supratome, kad bendruomenei pasisekė. Įstaiga atgijo: nedidelėje salėje tuoj įsikūrė nuolat besikeičiančios fotomenininkų darbų ekspozicijos, biblioteka pasipuošė vaikų darbais, ėmė lankytis žmonės. Biblioteka tapo traukos centru. Kaip iš gausybės rago pasipylė renginiai. Bendruomenė susipažino su visa eile kūrėjų (V.Kaziela, A.Jakštas, G.Adomaitytė, J.Žitkauskas, I.Asinavičienė, V.Dumbliauskienė, akt. F.Jakštys, G.Ambrazevičius ir kt). Įvyko net kelių knygų pristatymai. Ypač ryškiai buvo paminėti klasikų Maironio, K.Donelaičio jubiliejai. Ir visada jautėsi Loretos noras padaryti renginį įspūdingą, gražų, estetišką. Jos dėka užsimezgė artima bičiulystė su renesansinių šokių kolektyvu „Puelli Vilnensi“. Bibliotekoje lankėsi Ignalinos r. etnografinis ansamblis „Čiulbutė“. Galėčiau vardinti ir vardinti kolektyvus, spėjusius per tuos keletą Loretos darbo metų pabuvoti Pašaminės kaimo bibliotekoje.

Į biblioteką traukia ateiti šiltas, atidus, pagarbus vedėjos bendravimas. Be dėmesio nelieka nei vaikas, nei suaugęs lankytojas. Loreta visada pasiruošusi padėti. Gal todėl ir veža skaitytojams knygas iš Švenčionėlių, Švenčionių bibliotekų, reikalui esant parsisiunčia iš Respublikinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Pašaminįs kaimo skaitytojai dėkoja p. Loretai Jusienei už nuoširdų darbą, meilę knygai, už dalyvavimą bendruomenės veikloje. Norime tikėti, kad šis kultūros židinys dar ilgai jungs ir vienys knygos mylėtojus.

Teodoras Ruzveltas rašė: „Daryk, ką gali. Daryk tomis priemonėmis, kurias turi. Ten, kur esi.“ Manau, mūsų kaimo bibliotekos vedėja Loreta Jusienė taip ir elgiasi. Ir čia dar kartą galime įsitikinti sena kaip pasaulis tiesa, kad ne išsilavinimas, o žmogaus sugebėjimas, noras dirbti mėgstamą darbą duoda puikius rezultatus ir, žinoma, nuoširdumas, žmogiška šiluma, kuria spinduliuoja mūsų bibliotekininkė Loreta, lėmė, kad biblioteka tapo tikru kultūros židiniu ir traukos centru.

Danutė BAGDANAVIČIENĖ

Pašaminės kaimo gyventoja