Pirmadienį įvykęs rajono savivaldybės tarybos posėdis buvo bene baisiausias nuo kadencijos pradžios. Ir dėl rinkėjų apgaudinėjimo, ir dėl moralinių dalykų. Apgaulė Nr. 1 – legenda tapęs atliekų tvarkymo klausimas. Neleidęs tarybai net svarstyti K.Ramelio ir K.Trapiko (skaičiusieji šį projektą tvirtina, kad jis buvęs visai neblogas ir kaina realiai būtų sumažinta) parengtų projektų, meras įtraukė į darbotvarkę kažkokį iliuzijų kalambūrą. „Tipo“, šiukšlių tvarkymas brangsta, bet gyventojams kaina nekyla, nes buvę rezervai tai padengia, todėl reikia džiaugtis. Tarybos narys Vytautas Vigelis trumpai apibendrino: „Esmė – niekas nepasikeitė, kaina gyventojams nesumažėjo, o įmonėms dar padidėjo“. Pirmieji valdžios asmenys pradėjo išsisukinėti, kad jie ir nežadėjo mažinti vadinamo šiukšlių mokesčio, nors abudu – meras ir vicemeras, būdami iš truputį skirtingų partijų, bet atjoję į valdžią ant to paties – šiukšlių kainos mažinimo arkliuko. Tiesa, vicemeras Kęstutis Trapikas pasirodė esąs gudresnis „lapinas“. Jis rinkėjams susitikimuose žadėjo kainą mažinti, o programoje įrašė gudrią frazę ir posėdyje ją pacitavo:„Galiojančių komunalinių atliekų tvarkymo nuostatų atšaukimas ir TEISINGŲ rinkliavos dydžių nustatymas“. Pirmos dalies pažado neįvykdė ir nepanašu, kad ruoštųsi vykdyti – nuostatų neatšaukė. O štai dėl antros – TEISINGŲ kainų nustatymo - pabandyk prikibti. Kokia toji TEISINGA kaina? Valdžiai, gaunančiai apie porą tūkstančių eurų per mėnesį, visos kainos teisingos. Varguomenei, gyvenančiai iš minimalios arba artimos minimaliai algos, pensininkams bei pašalpininkams, kurių sąskaita savivaldybė sugeba susitaupyti apie milijoną per metus, teisingos kainos ribos visai kitokios. Bet programa nosies vicemerui jau nepabadysi.

Meras R.Klipčius persistengė meluodamas rinkėjams ir neapsidraudė, jo programoje tiesmukiškas pažadas: „Sumažinti mokėjimus už komunalinių paslaugų įkainius, mokėjimų principą pakeičiant ne nuo ploto, o nuo žmonių skaičiaus“ (kalba netaisyta). Čia jau trauktis nėra kur – melas lenda net per ausis.

Meras Rimantas Klipčius nesidrovėdamas tęsė „kryžiaus žygį“ prieš likusius vos kelis nepaklusnius darbiečius, kurie ie nebėga, ir neapsimeta, ir nepadlaižiauja, o tiesiog dirba savo darbą. Pasirodo, mūsų rajone tai darosi neįmanoma. Nuo pirmų dienų tai pajutę, ryžtingiausi savo noru metė darbą, nes nenorėjo gadinti nervų. Dalis „prisitaikė“ - išlikimo instinktas, o gal taip reikia. Darbuotojų teigimu, karts nuo karto meras pratrūksta priekaištais. Niekas jo nemyli, informaciją nutekina. Bet nejaugi meras gali būti toks naivus, kad patikėtų, jog galima pamilti per prievartą? Meras per šį posėdį nuveikė daug: įžeidė rekordinį skaičių žmonių, panaršė po svetimus laiškus, pasiekė Papildomo ugdymo centro direktoriaus Stanislav Podvoiskij atleidimo iš pareigų, be to, taip brutaliai, kad net šokiravo buvusį teisėją.

Tada „suvarė“ Švenčionėlių miesto kultūros centrą, kuris geriausio kultūros centro vardą pelnė pirmasis rajone dar prieš aštuonerius metus, vadovaujant tai pačiai direktorei Onai Raguckienei, bet prie kito kultūros ministro (čia pabrėžiu, kad neapkaltintų ministro). Jaunas meras žodžių nesvėrė - metė iššūkį visai šio kultūros centro darbuotojų komandai ir meno mėgėjų kolektyvams. JO nuomone, centras dirba blogai, renginiai blogi, nors pats daugelio jų nematė, nes buvo vos keliuose, kai yra proga pasipuikuoti scenoje, tarti žodį. Tokia proga, beje, visai arti. Šeštadienį ansamblis „Svajonė“ švenčia 10-metį. Kaip meras po tokių vertinimų pažvelgs į akis atlikėjams ir ką pasakys sveikinimo kalboje? Ar raganų medžioklėje visos priemonės tinkamos?

Prie šio absurdiško posėdžio ir jo teisnių bei moralinių aspektų teks grįžti dar ne kartą...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ