Pavasarį pagrindinis darbas miške buvo įvairių medelių sodinimas kirtavietėse. Per tris metus po plyno kirtimo miškas turi būti atkurtas augimvietes atitinkančiomis medžių rūšimis. Kartais po kirtimo miškas atsikuria pats, bet ne visais atvejais ir ne visada tikslinėmis medžių rūšimis. Jei nesuarėme arba nesupurenome dirvos nederlingose augimvietėse, kur augo pušynai, gero rezultato nesulauksime. Be to, net ir supurenus žemę, jei nepasitaikys sėkliniai metai (spygliuočiai medžiai gausiau dera kas 5-6 metai), būtina mišką atsodinti.

Po sodinimo želdinių negalima palikti be priežiūros. Atkurti mišką - tai ne tik įveisti želdinius, bet ir laiku juos papildyti, prižiūrėti ir saugoti, kol susiformuos jaunuolynas. Pirmaisiais metais po pasodinimo labai svarbu laiku medelius prižiūrėti. Juos ima stelbti žolės ir krūmai. Žolę, avietes, paparčius, karklus reikia šalinti vasaros pradžioje, birželio-liepos mėnesiais, kol jie nespėjo medeliams pakenkti. Jaunuolynuose užauga ir savaiminukai: gluosniai, beržai, lazdynai ir pan. Juos reikia pašalinti dar jaunus, kol nėra užaugę daugiau nei 2 m aukščio. Pirmaisiais želdinių augimo metais priklausomai nuo augavietės turtingumo ir sodmenų dydžio, priežiūros darbus gali tekti atlikti 1-3 kartus.

Ypatinga įveistų želdinių priežiūros rūšis - jų atsodinimas. Jei įveistų sodmenų prigijo mažiau nei 25 %, želdiniai sodinami iš naujo. Tuo atveju, kai želdinių prigijo 26-85 % ir nėra tikslinių medžių rūšių savaiminukų arba visas medelių skaičius sudaro mažiau 85 % reikiamo tankio, želdiniai atsodinami.

Dažnai želdiniams daug žalos padaro kanopiniai žvėrys: briedžiai, elniai, stirnos. Jie pažeidžia beveik visų medžių rūšių jaunuolynus, nuskabydami viršūninius ūglius, pumpurus bei šakeles. Nuo žvėrių želdinius galime apsaugoti cheminėmis priemonėmis - repelentais. Spygliuočių želdinius repelentais apdorojame rugsėjo-spalio mėn., esant sausam ir šiltam orui.

Pastaraisiais metais permainingais ir vėjuotais orais pasireiškiančios nešaltos žiemos sudarė sąlygas gerai peržiemoti įvairiems miško kenkėjams, miškuose pastebimas gausesnis nulaužtų, išverstų ir apsilpusių medžių kiekis. Eglynuose šiais metais didžiausią problemą kelia padidėjęs žievėgraužio tipografo gausumas ir reali grėsmė suformuoti masinius išplitimo židinius bei eglynų intensyvų džiūvimą. Lankydamiesi miške matome  kinivarpų pažeistus pavienius eglės medžius, mažesnes ar didesnes išdžiuvusių medžių grupes. Ypač svarbu pavasario-vasaros laikotarpiu laiku iškirsti ir išvežti iš miško nulaužtas ir išverstas egles, nes jas pirmiausia apninka kinivarpos. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, pastebėję miško kenkėjų pažeistus sklypus, informuoja apie tai savininkus, primena, kad būtina laikytis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų. Visus pažeistus plotus pastebėti ir apie juos informuoti nėra galimybės. Miško valdų savininkai, pastebėję išverstas ar kinivarpų apniktas egles gretimose valdose, geranoriškai turėtų informuoti kaimynus, nes laiku nesiimant priemonių kinivarpos išplis kitose valdose.

Nors vis didesnis dėmesys skiriamas įvairių atliekų tvarkymui, jų surinkimui, bet vis dar pasitaiko miško šiukšlinimo atvejų. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai įpareigoja miško savininkus saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai. Miško savininkai privalo imtis priemonių sutvarkyti atliekas savo miško valdose.

Turime visi pasistengti, kad miškai džiugintų mus grynu oru, uogomis ir grybais, nedeginkime laužų tam tikslui neįrengtose vietose, nešiukšlinkime miško.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris