Didelė procesinė vėliava – tai ne adata šieno kupetoje, bet apie prieš kurį laiką dingusias Švenčionių sąjūdžio vėliavas – jokių žinių. Kažkas kažkam davė ir neprisimena kam, o tas, kas paėmė, pamiršo grąžinti. Absurdiška situacija, iš kurios Juozapas Jakštas neranda išeities. Jei tos vėliavos nebūtų istoriškai svarbios, bala jų nematė, bet tai gyvos atgimimo ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo relikvijos, ir jas reikia saugoti. Štai keletas minčių, kurias išsakė gerbiamasis Juozapas Jakštas, vis dar neprarandantis vilties, kad vėliavos atsiras.

- 1991 m. rugpjūčio 23 d. vykusios akcijos „Liepsnojančio Baltijos kelio laužai“ metu prie Lietuvos radijo ir televizijos gausiai dalyvavo ir švenčioniškiai, švenčionėliškiai, pabradiškiai ir iš kitų mūsų rajono vietovių atvažiavę žmonės. Virš mūsų didingai plevėsavo dvi procesinės vėliavos, kurios užfiksuotos A.Cimbolaičio nuotraukoje, ir yra „Atgimimo kronikų“ 38 psl. Šitos vėliavos mus lydėjo ir kituose reikšminguose renginiuose ir žygiuos. Vėliavos yra labai reikšmingos ne tik istoriškai visam Vilnijos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Tos vėliavos buvo barchatinės medžiagos, išsiuvinėtos šilko siūlais. Niekaip negaliu suprasti, kaip galėjo tokios vėliavos staiga dingti. Gal prisimenate, kas kur kada tas vėliavas matėte, nešėte? Tai turėtų žinoti Švenčionių ir Švenčionėlių žmonės. Geros valios ir pilietiški žmonės – atsiliepkite. Nors ir mažiausia žinia gali atvesti prie vėliavų. Kodėl tos vėliavos dingo? Štai klausimas, kuris neduoda man ramybės. Pažadu, tiems, kas grąžins vėliavas, ar praneš, kur jos yra, ar koks jų likimas, padovanoti vertingą meno kūrinį. Juk negali vėliavos būti savotišku kažkieno įkaitu, o šių vėliavų vieta turėtų būti Nalšios muziejuje. Dar kartą kreipiuosi į geros valios žmones. Gerbiamieji ir mielieji Švenčionių krašto žmonės, nebūkite abejingi šiame paieškos reikale – tuo prisidėsite kiekvienas prie Lietuvos ir mūsų krašto istorijos kūrimo.

Štai tokie gerbiamojo Juozapo Jakšto žodžiai, tokios mintys. Iš tikrųjų galbūt kur nors stovi užmestos dvi vėliavos, gal kur nors tarp bažnytinių procesijos vėliavų pasimetė. Nors ir nemažai žmonių dalyvavo įvairiuose atgimstančios Lietuvos renginiuose, bet paklausinėkite vieni kitų. Juk situacijų gali būti įvairių. Gal žmogus padėjo ir pamiršo. Gal vėliavas paėmęs žmogus jau į amžinybę iškeliavo, o artimieji nežino, iš kur to vėliavos. Būkim pilietiški, ir jei ką nors žinote, praneškite gerbiamajam Juozapui Jakštui ar į „Švenčionių krašto“ redakciją.

Algis JAKŠTAS