Mes turime 252 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1221
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11408
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87438
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Spalio danguje – nepaprasta Mėnulio pilnatis ir meteorų žybsniai

2016 m. spalio 5 d., trečiadienis Nr.74 (1607)

Žvaigždės skelbs rudenį 

Spalyje iš ryškių Vegos, Altairo, Denebo žvaigždžių sudarytas Didysis vasaros trikampis vis labiau svirs link vakarų horizonto. Didieji Grįžulo ratai riedės žemai šiaurėje. Rytuose kils Pegaso žvaigždynas, išsiskiriantis savo įspūdingu dideliu žvaigždžių kvadratu. Į kairę nuo Pegaso kvadrato viršutinio kampo viena paskui kitą vienodais atstumais rikiuosis 3 panašaus ryškio Andromedos žvaigždyno žvaigždės. Plačiai išsiskleidęs po abiem Andromedos ir Pegaso žvaigždynais spindės iš neryškių žvaigždžių sudarytas, tačiau gražus zodiakinis Žuvų žvaigždynas.  Spalio vakarais po Saulės laidos rytuose su Tauro žvaigždynu iš už horizonto jau kils garsusis Sietynas (Plejados). Prieš vidurnaktį paskui Sietyną patekės ir Šienpjoviai (Orionas), mūsų krašte dar vadinti Pjovėjais arba Kūlėjais. Šių dviejų žvaigždynų vakarinis patekėjimas – ženklas, jog perėjome į antrąją rudens pusę ir žiema jau nebe už kalnų.

Spalio 16 d. 7:23 val. Mėnulis taps pilnatimi, o spalio 17 d. 1:36 val. atsidurs arčiausiai Žemės (perigejuje), tad ši spalio pilnatis atrodys kiek didesnė ir šviesesnė nei įprasta. Tokia pilnatis yra vadinama „supermėnuliu“. Tuomet Mėnulis yra maždaug 14 nuošimčių didesnis ir 30 nuošimčių šviesesnis nei būdamas pilnas tolimiausiame taške nuo žemės (apogejuje). Artimiausią ir tolimiausią Mėnulio padėtis nuo Žemės skiria maždaug 500 000 km.Šio mėnesio „supermėnulis“ bus pirmasis iš trijų šiais metais pasirodysiančių vienas paskui kitą spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

 

Spindės keturios planetos

Venera–Vakarinė vakarais trumpam bus galima pamatyti po Saulės laidos vakaro žarose, labai žemai palei pietvakarių horizonto liniją. Kiek kairiau ir aukščiau Vakarinės Gyvatnešio žvaigždyne vakarais spindės ne toks ryškus Saturnas. Spalio 6 d. netoli Saturno atsidurs jauno Mėnulio pjautuvas.

Marsas trumpam pasirodys vakarais po saulėlydžio Šaulio žvaigždyne, palei pietų–pietvakarių horizontą. Spalio 8 d. tiesiai virš Marso švytės beveik iki pusmėnulio paaugęs Mėnulis.

Retai matomas Merkurijus pirmomis spalio dienomis bus įžiūrimas auštant palei rytų horizontą.

Jupiteris antroje mėnesio pusėje prieš saulėtekį patekės Mergelės žvaigždyne virš rytų horizonto. Spalio 28 d. prie Jupiterio iš viršaus prisislinks dylančio Mėnulio pjautuvas.

 

Dangų skros Drakonidų ir Orionidų meteorai

Spalio 8 d. įvyks Drakonidų metorų srauto maksimumas. Tuo metu vidutiniškai galima tikėtis sulaukti apie 10 meteorų per valandą. Šio meteorų srauto radiantas (regimas meteorų spiečiaus šaltinis) yra mūsų platumoje ištisus metus matomame tarp Mažųjų ir Didžiųjų Grįžulo ratų besidriekiančiame Slibino žvaigždyne. Drakonidai neįprasti tuo, kad juos geriausia stebėti anksti vakare, o ne paryčiais, kaip kitus meteorų srautus. Deja, šiemet Drakonidų maksimumą iki 23 val. stebėti trukdys jauno Mėnulio šviesa.

Kasmet spalio 6–10 d. besireiškiantys Drakonidai maksimumo metu paprastai pažeria tik nuo 10 iki 20 meteorų, tačiau kartas nuo karto jie gali prapliupti ir tikru meteorų lietumi. Praeitame amžiuje Drakonidai staigmenų buvo pateikę dukart: 1933 m. ir 1946 m., paberdami net 10000 meteorų per valandą! 2011 m. padovanojo 300 meteorų per valandą.

Spalio 20-21 d. įvyks Orionidų meteorų srauto maksimumas, kurio metu galima tikėtis per valandą pamatyti iki 20 greitų ir baltų garų pėdsakus paliekančių meteorų. Šis meteorų srautas reiškiasi kasmet nuo spalio 2 iki lapkričio 7 d. Stebėti reikia nuo 21 d. nakties iki 22 d.  paryčių. Daugiausia meteorų galima pamatyti būtent paryčiais, kuomet žemė gręžiasi skriejimo apie Saulę kryptimi. Nors šiemet dylančio pusmėnulio šviesa ir stelbs ne tokius ryškius meteorus, tačiau Orionidams būdingi ir gana ryškiai sužimbantys meteorai, tad stebėti šį srautą vis tiek verta.

Jonas Vaiškūnas

 
Reklaminis skydelis