Kiekviena mirtis – tai netekties skausmas, bet dar labiau apmaudu, kai žūsta jauni žmonės.

Nakties metu iš spalio 1 d., šeštadienio, į spalio 2 d., sekmadienį, apie 2 val. nakties Švenčionėliuose, Partizanų g., eismo įvykio metu žuvo jaunas vaikinas (g. 1995 m.), su juo važiavęs bendraamžis paguldytas į ligoninę.

Kai pamatai eismo įvykio vietą, pagalvoji, kad stebuklas, jog nors vienas eismo įvykio dalyvis liko gyvas. Nustebino dar vienas dalykas – gedintis jaunimas. Mačiau, kaip stovėdami draugo žūties vietoje, jauni žmonės braukė ašaras, degė žvakutes. Stebėdamas tokį vaizdą pagalvojau, galbūt draugo žūtis paprotins kitus už vairo elgtis atsakingiau. Anksčiau sakydavo: „Kelias – ne kosmosas, automobilis – ne raketa, vairuotojau, nepamiršk, kad tavęs laukia namuose.“ Deja, dabar ši taisyklė nebegalioja. Kadangi gyvenu šalia Partizanų gatvės, kuri jau seniai tapo jaunųjų automobilistų pamėgtu greičio ruožu, galiu ne iš nuogirdų pasakyti, kad anksčiau ar vėliau tokia skaudi nelaimė turėjo įvykti, nes didžiuliais greičiais lakstoma beveik iki paryčių, o „saulutės“ sukamos net ir dienos metu, ką jau bekalbėti apie vakarą ir naktį. Tiesa, sekmadienio, spalio 2 d., vakare buvo tylu. Matyt, tragiška draugo žūtis bent kuriam laikui paprotins jaunus žmones saugoti savo ir kitų gyvybes. Juk realus gyvenimas – tai ne kompiuterinis žaidimas, čia turi tik vieną gyvenimą.

Beje, per porą savaičių Švenčionėliuose tai jau antras avarijoje žuvęs jaunas žmogus. Rugsėjo 19 d. Ukmergės r. eismo įvykio metu žuvo 1981 m. gimęs švenčionėliškis. Praeitos savaitės pabaigoje Vilniuje rasta mirusi nė 40 neturinti švenčionėliškė. Kalbama, kad moteris vartojo narkotikus. O jei prie šių įvykių pridėsime ir Švenčionyse nužudytą vyriškį (nepilnamečiai jo žudikai patys atėjo į policiją ir prisipažino), gausime liūdną beprasmių mirčių virtinę.

Sakoma, kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo. Gal iš tikrųjų ir jaunimui bent kartais vertėtų prisiminti šią patarlę. Ir dar vienas pastebėjimas, gal dažniau policijai reikėtų „pamedžioti“ greičio mėgėjų ir „saulučių“ sukėjų pamėgtose vietose, bet kur tų policininkų imsi, kai jų vis mažėja ir mažėja.

Švenčionėlių jaunimas gedi žuvusio draugo, tik ar ilgai tas gedulas truks? Ar po kelių dienų vakarais vėl riaumos varikliai ir tęsis lenktynės su gyvenimu?

Algis JAKŠTAS