Mes turime 372 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2198
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18399
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94429
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gerumas ir atjauta – didžiosios vertybės

2016 m. spalio 15 d., šeštadienis Nr.77 (1610)

Vienas žymiausių ir žinomiausių antikos laikų filosofų, mąstytojų Seneka apie gerumą yra pasakęs: „Kas daro gera kitam, daro gera pats sau, ir čia svarbu ne padariniai, o pats geradarystės aktas, nes jau vien geradarystės suvokimas teikia didelį džiaugsmą.“ Tuo dar kartą galėjau įsitikinti dalyvaudamas gerumo akcijoje, kurios iniciatoriai – Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos klebonas Raimundas Macidulskas, verslininkas Šarūnas Stasiulevičius ir Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos Carito vadovė Vanda Golubeva. Štai ką apie pačią akcijos idėją papasakojo jos organizatoriai.

- Spalio mėnesį įprasta lankyti vienišus, sergančius, pagalbos prašančius žmones. Tuos žmones, kuriems reikia padėti ir dvasiškai, ir morališkai, ir maistu. Tai ir nutarėme šį mėnesį antradieniais 12 valandą savo parapijoje rengti tokią gerumo akciją. Mums padeda Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos Caritas bei savanorės moterys. Verslininkas Šarūnas Stasiulevičius mums padeda su transportu ir maistu, kurį šiandien išvežiosime 10-čiai žmonių. Kitą antradienį vėl maždaug tiek. Tai, žinoma, nedaug, bet kartais vienišam žmogui svarbu ne tik karšto maisto porcija, bet ir galimybė pabendrauti, išsikalbėti. Galbūt kažkas ir išpažintį norės atlikti. Kalėdodamas šiemet stengsiuosi sudaryti sąrašą žmonių, kuriuos reikėtų lankyti. Mūsų žmonės dar bijo, jiems dažnai gėda prisipažinti, kad situacija, kurioje gyvena, prasta. Šiandien lankydamiesi stengsimės ir pabendrauti, sužinoti žmogaus bėdas, rūpesčius, - sakė Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos klebonas Raimundas Macidulskas.

- Esu švenčionėliškis ir gerai žinau, kad čia gyvena daug vienišų žmonių, o kai kuriems iš jų ir karštas maistas būna ne kiekvieną dieną. Aš nežinau, gal rajono valdžia, socialinės tarnybos ir žino tuos vienišus žmones, bet dėmesio jiems skiriama mažai. Aš esu katalikas, šios parapijos gyventojas ir turiu kiek galėdamas padėti. Kadangi mūsų įmonė teikia maitinimo paslaugas ir mes galime sau leisti pateikti karšto maisto žmonėms, kuriuos planuojame aplankyti. Svarbu ištiesti ranką vienišiems žmonėms, kuriems reikia mūsų pagalbos, - mintimis dalinosi verslininkas Šarūnas Stasiulevičius.

O štai ką apie vienišumo daugėjimą 21-ajame amžiuje ir pačią akciją kalbėjo Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos Carito vadovė Vanda Golubeva:

- Vienišumo daugėja dar ir dėl to, kad didėja socialinė atskirtis. Vieni visko pertekę ir nesupranta vienišo žmogaus, kuris dažnai lieka vienišas todėl, kad artimieji išvažiuoja dirbti ir gyventi į užsienį, o vyresnio amžiaus ir seni žmonės lieka čia, ir mažai kam jų egzistavimas rūpi. Didėja ir susvetimėjimas, abejingumas. Beje, žmonės yra įbauginti. Vagišiai savo aukomis dažniausia kaip tik ir pasirenka vienišus žmones, tuo dar labiau priversdami juos užsidaryti, atsiriboti.

Štai tokios mintys apie gerumo akciją, prasidėjusią Švenčionėliuose. Liūdna dar viena tiesa – visos antradienį, spalio 11 dieną aplankytos buvo vienišos moterys. Daug istorijų per trumpą apsilankymo laiką tą dieną išgirdome. Beveik visos jos vertos ilgesnių pasakojimų. Kiek džiaugsmo ir ašarų buvo aplankytų moterų akyse, kai pamatydavo į kambarį įeinantį kleboną ir kitus akcijos dalyvius. Viena skundėsi gydytojų abejingumu, kita džiaugėsi, kad pagaliau pati galės ir į bažnyčią pagerėjus sveikatai nueiti. Štai Bronislava Jakubauskienė džiaugėsi anūku Dariumi, kuris liko jai vieninteliu šviesos žiburėliu. Maloniai nustebino ir tai, kad ir „Švenčionių kraštą“ mielai skaito.

Išeini, užveri vienišo žmogaus namų duris ir nejučiomis pagalvoji, kodėl mes taip skubame gyventi, kodėl nerandame laiko pasidomėti, kaip gyvena artimieji, kaimynai. Sustokime bent kartais ir pamąstykime apie tuos, kuriems kartais reikia tiek mažai – šilto žodžio ir keleto minučių, kad jie galėtų išsipasakoti. Tėvas Stanislovas apie vienatvę sakė: „Kas yra pragaras? Absoliuti vienatvė.“ Tad mūsų visų, o pirmiausia visų lygių valdžių pareiga daryti viską, kad vienišų žmonių gyvenimas neprimintų pragaro, o pradėta gerumo akcija Švenčionėliuose yra skatinantis tą daryti pavyzdys.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis