Spalio 1-ąją minima Pagyvenusių žmonių diena, o spalis – Pagyvenusių žmonių mėnuo. Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų valdžios iniciatyva spalio mėnesį senjorams parodomas didelis dėmesys ir pagarba. Jiems nemokamai koncertuoja meno kolektyvai, rengiamos parodos, įdomūs susitikimai, literatūros, kultūros renginiai, jogos užsiėmimai, susitikimai su gydytojais, sveiko gyvenimo būdo propaguotojais, kulinarijos specialistais, vaistažolių žinovais ir kt. Pasivaišinti kava ir užkandžiais nemokamai arba su ypatinga nuolaida senjorus spalio mėnesį tam tikromis dienomis kviečia ir restoranai, kavinės.

Labai dažnai vyresniems žmonėms labai reikia bendravimo, galimybės įdomiai praleisti laiką, susipažinti su naujais dalykais, kitaip tariant – pasižmonėti. Žinoma, kai pensijos dažniausiai nėra didelės, svarbu, kad renginiai būtų nemokamai arba bent jau nebrangūs.

Maltos ordino Švenčionėlių grupė ir Švenčionėlių miesto kultūros centras spalio viduryje taip pat surengė itin šiltą susibūrimą pagyvenusiems žmonėms „Pabūkime kartu“. Jis buvo skirtas senjorų mėnesiui paminėti. Koncertavo Linkmenų etnografinis ansamblis „Linkmena“, Švenčionėlių meno mokyklos, Mindaugo gimnazijos atlikėjai, Švenčionėlių kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Senjorai“.

Šventinis renginys kaip tik vyko sekmadienį, po Mišių, tad visiems norintiems dalyvauti buvo tinkamas laikas. Susirinko labai gražus būrys žiūrovų ir atlikėjų, maltiečiai pasirūpino ir vaišių stalu – tad nuoširdžiam bendravimui tikrai nieko netrūko.

Įeinančius į Švenčionėlių kultūros centro salę pasitiko savanorės, kurios kiekvienam įteikė raudonšonį obuolį, papuoštą kuklia rudenine gėlyte. Tai – gausos ir gerovės simbolis, tarsi primenantis kiekvienam, kad reikia tik ištiesti ranką ir dalintis, jeigu norime, jog skalsa būtų kiekvienuose namuose. Labai gražiai pasakė MOPT Socialinės priežiūros namuose vadovė Gražina Semėnienė, šventę vedusi su dukra Auguste: „Parsineškite į namus kiekvienas po obuolį ir eidami pagalvokite, gal reikėtų aplankyti vienišą kaimynystėje gyvenantį senelį, gal paskambinti seniai matytam ir girdėtam klasiokui, pasiteirauti niūriai nusiteikusio pažįstamo, gal jam reikėtų pagalbos arba bent pasikalbėti... Padovanokime ir jiems po obuolį, juk tai nieko nekainuoja, tačiau taip brangiai įvertinama ir suteikia džiaugsmo“.

Mamai atitarė ir dukra Augustė, palyginusi anų laikų ir dabartines močiutes, kurios retai kada bedėvi skareles, tačiau lakuoja nagus, mėgsta aukštakulnius, dailius trumpus sijonus, tačiau per amžius nesikeičia tik viena – močiutės meilė anūkams. Šiuos žodžius puikiai patvirtina ir maltiečių organizacija: veikla Švenčionėliuose užsiima Aldona Garlienė, Vilniuje – jos dukra Gražina Semėnienė, o joms talkina Augustė Semėnaitė.

Žiūrovai labai šiltai sutiko visus scenoje pasirodžiusius atlikėjus ir kolektyvus, jie pasirodė puikiai, o linkmeniškiai dar ir juokingų istorijų pripasakojo.

Pora valandų trukęs koncertas neprailgo, po jo dar niekas neskubėjo skirstytis, susirinko prie vaišių stalo, pasivaišino, pabendravo ir džiaugėsi Švenčionėlių maltiečių vis atrandama galimybe kaskart pradžiuginti miestelio bendruomenę.

Irena POŽĖLIENĖ