Savanorių daugėja

Technologijų ir pašėlusio tempo amžiaus sąlygotam žmonių susvetimėjimui žmonės meta iššūkį, ištiesdami pagalbos ranką silpnesniems ir darydami tai be jokio atlygio, tiesiog iš širdies. Gyventojų apklausos rodo, kad į savanorišką veiklą įsitraukia vis daugiau šalies gyventojų. 2007 m. Eurobarometro duomenimis savanoriškoje veikloje dalyvavo tik 11 proc. šalies gyventojų, o 2011 m. Vilmorus tyrimo duomenimis savanoriškoje veikloje dalyvavo jau 34 proc. šalies gyventojų.

Ilgą laiką Švenčionių rajone labiau buvo paplitusi ir daugiau matoma jaunimo savanorystė, bet situacija keičiasi – savanorių gretas vis aktyviau papildo vyresnio amžiaus žmonės. Labai suaktyvėjo „Caritas“ veikla, kai ją aktyviau ėmė remti vietos kunigai. Prie Švenčionių bažnyčios veikiančio „Carito“ vaikų dienos centro projekto vadovė Vida Rastenienė pasakojo, kad dekanas Medardas Čeponis yra jų ir globėjas, ir pagrindinis rėmėjas. Ir, žinoma, nepamainomi žmonės čia yra savanoriai. Ateina jų įvairaus amžiaus – ir jaunimo, ir vyresnių žmonių – nuolatinių pagalbininkų yra apie 10. Jų nuoširdus darbas ne tik neatlygintinas, bet ir nelabai matomas visuomenei.

Maltiečiai rengia akcijas

Ryškiau matoma rajone yra Švenčionėlių maltiečių grupė, užsiimanti labdara ir vienišų asmenų, sunkiai gyvenančių šeimų globa. Maltiečiai dalyvauja akcijose drauge su „Maisto banku“, o Maltos ordino Lietuvoje jau dešimt metų rengiama labdaringa akcija „Maltiečių sriuba“ pernai prieš Kalėdas plačiai pasiviešino dalyvaudama eglučių įžiebimo šventėse Švenčionyse ir Švenčionėliuose. Maltiečių palapinė su skaniomis karštomis sriubomis iš karto atkreipė visuomenės dėmesį. Žvarbią pavakarę dubenėlis garuojančio viralo buvo ir puikus būdas sušilti atėjusiems į šventę, ir prisidėti prie akcijos finansiškai. Maltiečiai dosniai vaišino savanorių išvirta ir dalinama sriuba visus, o galintys ir norintys ne tik vaišinosi, bet ir aukojo šiai kilniai akcijai. Paaukoti pinigai padeda tęsti gerus darbus, o tokios viešos akcijos atkreipia visuomenės dėmesį ir pagalbos reikalingumą, galimybes prisidėti – tapti savanoriu arba bent paaukoti drabužių ar maisto vargstantiems.

Tokia akcija per eglučių įžiebimo šventes Švenčionyse ir Švenčionėliuose bus rengiama ir šiemet.

Savanorystės ištakos šeimoje

Maltos ordino Socialinės priežiūros programos vadovė švenčionėliškė Gražina Semėnienė, iki tol dirbusi socialinį darbą, sako norėjusi turėti daugiau galimybių padėti vienišiems ir skurstantiems seneliams negu leido įstatymų ribojamos jos socialinės darbuotojos pareigos. Ji džiaugiasi, kad savanorystė, gerumas, noras padėti mūsų visuomenėje jau tampa įprastu reiškiniu. Kai ji pati pradėjo savanoriauti, daug kam iš aplinkinių atrodė keista, kad po darbo ji dar skuba užsiimti labdaringa savanoriška veikla. Dabar situacija po truputį keičiasi. O noras padėti, pasidalinti tuo, ką turi, ištiesti ranką artimajam, kaimynui ar nepažįstamam žmogui jos šeimoje buvo įprastas. „Kai nueidavom su močiute į kapines, niekada neišeidavom susitvarkiusios tik savo artimųjų kapus, - prisimena Gražina. – Močiutė visada liepdavusi apsitvarkyti aplinkui, pasirūpinti tais kapais, kurių nėra kam lankyti arba artimieji jau nebeturi jėgų. Arba jeigu šluoji savo patvorį, nepamiršk pašluoti ir kaimyno. Mama taip pat pastebėdavo, jeigu kuris kaimynas negali į parduotuvę nueiti, neturi, kas juo pasirūpins, tai visada nuveždavo maisto ar kitų būtiniausių dalykų“. Matydama tokius močiutės, mamos, tetų ir dėdžių altruizmo pavyzdžius, Gražina tiesiog negalėjo būti kitokia, o tai natūraliai ją atvedė į Maltos ordiną.

Įkandin savanoriais tapo visa jos šeima – mamai nuolat talkina dukra Augustė, o Gražinos mama Aldona Garlienė, jau būdama vyresnio amžiaus, tapo prieš keletą metų įkurtos Švenčionėlių maltiečių grupės vadove. Kaip sakė ponia Gražina, taip susiklosto natūraliai, juk darnioje šeimoje vieno jos nario idėjas ir veiklą palaiko ir kiti.

G.Semėnienė pasakojo, kad tarp savanorių maltiečių nemažai pensinio amžiaus žmonių, kurie dar jaučiasi stiprūs ir gali prisidėti prie įvairių socialinių projektų, padėti vienišiems, nepasiturintiems, patiriantiems socialinę atskirtį. Juolab, kad ir žmonių poreikiai skirtingi: vieniems senukams labai reikalingas maistas ar drabužiai, kitiems – bendravimas, tretiems – ir tas, ir tas. Sostinėje ar didžiuosiuose miestuose gal kiek lengviau tiems, kurie gali judėti, pasiekti įvairius renginius, pasėdėti kavinėse, o mažų miestelių senjorams būna kiek sunkiau, tad kartu su maltiečiais savanoriais organizuojamos įvairios išvykos, suėjimai vietoje, įvairios arbatėlės, šventės labai pasiteisina ir praskaidrina gyvenimą. Paieškojus atsiranda ir rėmėjų.

Ir vyresniame amžiuje galima būti naudingu

Labai svarbu keisti visuomenės požiūrį į vyresnio amžiaus asmenis. Prie to svariai galėtų prisidėti informacijos apie vyresnio amžiaus asmenų galimybes sklaida, gerosios patirties pavyzdžiai. Būtent tam skirtas Vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo 2016 – 2020 m. veiksmų planas, kurį šiais metais patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šio plano tikslas – padidinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje. Šio veiksmų plano veiklos bus finansuojamos ES struktūrinės paramos lėšomis. Numatomas biudžetas – 6 mln. eurų.

Šioms veikloms vykdyti gegužės mėnesį buvo paskelbtas konkursas. Pareiškėjai – nevyriausybinės organizacijos. Kalbinti Švenčionių rajono nevyriausybininkai tvirtina, kad mažoms organizacijoms šis projektas yra gana sudėtingas, tad mažai kas ryžosi jame dalyvauti. Švenčionėlių maltiečių grupė yra įtraukta į bendrą maltiečių projektą, nes imtis projekto savarankiškai ir be to turintis daug veiklos skyrius, pasak vadovės Aldonos Garlienės, nesiryžo.

Savarankiškai projektą pateikė Švenčionijos labdaros ir paramos fondas. Matyt, dėl didelio sudėtingumo daugelis paraiškų buvo iš didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno. Matydami tai, organizatoriai lapkričio 25 d. konkursą sustabdė.

Konkurso sąlygos tobulinamos

Siekiant sklandesnio ir tolygesnio vyresnio amžiaus asmenų aktyvinimo bei savanorystės skatinimo, SADM tobulins priemonės „54+“ konkurso sąlygas. Sprendimas stabdyti dabartinį konkursą priimtas atsižvelgus į pirmines paraiškų vertinimo išvadas, kurios numato, kad nebus pasiekti užsibrėžti priemonės tikslai ir lėšos bus panaudotos neefektyviai.

„Gavę paraiškų vertinimo pirmines išvadas atkreipėme dėmesį, kad projektai yra pasiskirstę labai netolygiai – didžiulė projektų dalis koncentruojasi dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje ir Kaune), yra savivaldybių, kur nebus įgyvendinamas nei vienas projektas, bet yra savivaldybių, kur būtų įgyvendinama net po kelis projektus, tačiau nėra tiek tikslinės grupės žmonių, kurie galėtų dalyvauti šiuose projektuose. Todėl kyla rizika, kad ši priemonė nebus sėkmingai įgyvendinta ir nebus pasiekti suplanuoti rezultatai, o papildomų lėšų skyrimas šių problemų neišspręstų. Siekiame efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo bei tolygaus paslaugų užtikrinimo regionuose, todėl priėmėme sprendimą stabdyti konkursą ir, pakoregavus konkurso sąlygas, jį tęsti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Antanas Burinskas.

Iš viso pagal paskelbtą konkursą gauta 180 paraiškų. Beveik 66 proc. visų pateiktų projektų veiklas planuojama vykdyti dviejų didžiųjų miestų – Vilniaus (88) ir Kauno (30) savivaldybėse. Tai reiškia, kad kas penktas vyresnis nei 54 metų vilnietis ar kas dešimtas kaunietis turėtų dalyvauti projektų veiklose, ko pasiekti, kaip rodo projektų įgyvendinimo patirtis, neįmanoma. Analogiška rizika nesurinkti tikslinės grupės ir nepasiekti planuotų rezultatų taptų rimta problema dar 10 savivaldybių. Tuo tarpu 12 savivaldybių veiklos iš viso nebūtų įgyvendinamos. Tokiu būdu nebūtų užtikrintas regioninis paslaugų tolygumas bei prieinamumas, o didelė dalis projektų vykdytojų susidurtų su rizika nepasiekti projekto rezultatų, neįgyvendinti suplanuotų projektų bei patirti finansinių nuostolių dėl pritaikytų sankcijų.

„54+“ priemone siekiama vyresnius darbingo amžiaus asmenis įtraukti į savanorystės veiklas, stiprinti jų bendruosius gebėjimus, motyvuoti grįžti ar išlikti darbo rinkoje, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, formuoti teigiamą visuomenės ir darbdavių nuomonę apie vyresnio amžiaus asmenis.

Atnaujintų kvietimo teikti paraiškas dokumentų projektai bus skelbiami interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt. Planuojama, kad konkursas su pakoreguotomis sąlygomis bus skelbiamas 2017 metų I ketvirtį.

Priemonė „54+“ finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.