Žemdirbiai ieško prieinamiausių ir tinkamiausių kelių užaugintam derliui parduoti: įvertina supirkimo kainas, kelionės išlaidas į realizavimo vietą ir kt.

Viena iš tokių salyklinių miežių pardavimo nišų yra UAB „Šiaurės vilkas“ grupei priklausanti, Švenčionėliuose esanti UAB „Maltosa“. Gerai prisimenu, jos dabartinis vadovas Valerijonas Kožemiako dar prieš daugelį metų su Švenčionių rajono žemdirbiais tarėsi dėl salyklinių miežių auginimo ir jų pardavimo „Maltosai“. Tačiau paskutiniu metu žiniasklaidoje paskelbto „Šiaurės vilko“ direktoriaus Dariaus Vilko ir žaliavų supirkimo vadovo Algirdo Valiušio mintys perša aiškią išvadą: Lietuvos žemdirbiai nepasinaudoja tinkama galimybe auginti ir pelningai parduoti salyklinius miežius. Todėl nemažai jų teks parsivežti iš švedų ir danų, nors supirkimo kainos ir minėtose Skandinavijos šalyse, ir Lietuvoje tokios pat.

Be kitų, Švenčionių rajone salyklinius miežius augina ir Strūnaičio sen. Vidutinės kaime ūkininkaujantis Vaclavas Gabrinovičius. Su juo skaitytojams siūlome trumpą pašnekesį.

- Nuo kada auginate miežius salyklui?

- Dabar tiksliai net ir neprisimenu. Juos auginti pradėjau gal prieš septynetą ar aštuonetą metų. Kitaip tariant, nuo tada, kada Valerijonas Kožemiako, Švenčionyse susitikęs su grupe žemdirbių, patarė auginti salyklinius miežius, pakonsultavo, konkrečiai viską paaiškino. Vėliau sudarėme sutartis dėl jų realizavimo.

- Ar daug tuomet rajone buvo šių grūdų auginimo pradininkų?

- Tikrai nedaug. Gal tik pora, gal tik keletas.

- Prisimenu kai kuriuos supirkėjų reikalavimus augintojams: sėti tik „Barke“ veislės miežius, mineralines trąšas pirkti tik iš būsimos produkcijos supirkėjo, stengtis, kad grūduose nebūtų per daug baltymų ir kt. Ar ir dabar šie ir kiti reikalavimai nepakitę?

- Man rodosi, kad „Barke“ veislės salyklinius miežius „Maltosa“ superka ir ligi šiol. Tačiau, be jos, dabar yra ir daug kitų tinkamų veislių. Aš „Barke“ miežių 2011-aisiais jau neauginau. Auginau visoje Europoje paplitusius „Tipple“ veislės miežius. Jų sėklą pirkau ne iš „Šiaurės vilko“ ar jam priklausančių įmonių grupės, o iš UAB „Dotnuvos projektai“. Ir mineralines trąšas pirkau tokias ir iš ten, kur jos man atrodė tinkamiausios ir pigesnės. Žemę, kurioje auginau „Tipple“, galima gausiau patręšti azotu, nes dėl to baltymų grūduose nedaugėja.

- Kokį procentą miežių plotuose sudaro tik salykliniai?

- Kitokių miežių aš nesėju, tik salyklinius. Juos auginau 170 ha, o pirmaisiais metais – tik apie 35 ha.

- Koks 2011-aisiais buvo salyklinių miežių derlingumas?

- Po 4t/ha. Mūsų rajono didelio nepalankumo ūkininkauti vietovėse tokiu derliumi esu patenkintas.

- Javapjūtė, ypač jos antroji pusė, buvo lietinga. Respublikoje tai pakenkė salyklinių grūdų kokybei. Gautas vidutiniškas derlius.

- Aš iki lietų suspėjau sudoroti ir realizuoti salyklinius. Jie įvertinti pirma klase.

- Dažniausiai dėl nepalankių orų ne visi salykliniai tinka salyklui. Netinkantys salyklui vis vien superkami kaip pašariniai. Tik supirkimo kainų skirtumas, berods, sudarė 200 Lt/t.

- Kaip tik ką minėjau, visi mano užauginti salykliniai įvertinti pirma klase. „Maltosa“ atseikėjo po 720 Lt/t (be PVM).

- Kiek supratau, salyklinių miežių auginimu esate patenkintas. Ir bendravimu, bendradarbiavimu su „Maltosa“ taip pat.

- Be abejo, taip. Salykliniams miežiams realizuoti sąlygos labai geros. Nuo Vidutinės iki Švenčionėliuose esančios „Maltosos“ atstumas nedidelis – apie 30 km. Tai daug parankiau ir pigiau, negu, pavyzdžiui, vežti rugius į Vievį ar į UAB „Kėdainių grūdai“. Tolimesnis atstumas – didesnės transporto išlaidos.

Ir ne vien tik tai. „Maltosos“ vadovai ir darbuotojai visada laikosi duoto žodžio. Visada laiku atsiskaito. Iškrovimo darbai automatizuoti.
Pamenu, vienu metu pritrūkau pinigų. Paprašiau avanso. Avansą davė. Vėliau už jį atsiskaičiau šviežio derliaus grūdais.
Iš savo patirties galiu drąsiai sakyti: su „Maltosa“ malonu bendrauti ir bendradarbiauti.

- Kiek salyklinių miežių numatote auginti 2012-aisiais?

- Planuoju jų auginti 170-200 ha plote.

Bronius NARKŪNAS