Mes turime 66 svečius online

Apsilankymų šiandien:193
Apsilankymų vakar:586
Apsilankymų šį mėn.:10590
Apsilankymų iš viso:1551419

Miškų reformos išvakarėse

2017 m. kovo 29 d., trečiadienis Nr.23 (1652)

Šių metų kovo 20-ąją teko dalyvauti LR Seime vykusioje nacionalinėje konferencijoje „Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija“. Ta proga dalinuosi įspūdžiais iš konferencijos ir mintimis apie Lietuvos miškų ateitį.
Konferencijoje dalyvavo nemažas būrys miškininkų, A.Stulginskio universiteto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos mokslininkų, medienos perdirbėjų atstovų, Aplinkos ministerijos viceministras, Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai ir kiti Seimo nariai, visuomeninių gamtosauginių organizacijų, miškininkų profsąjungų atstovai.

Miškininkų, mokslininkų pasisakymuose aiškiai nuskambėjo nepritarimas šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomam miškininkystės sektoriaus pertvarkos modeliui. Šis modelis įteisintų vieną monopolinę miškus valdančią įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais – buvusiomis urėdijomis. Šiuo metu yra 42 urėdijos, tad smulkesnės turėtų būti sujungtos, o stambesnės prarastų juridinio asmens statusą ir nemažą dalį darbuotojų. Jei tikėti pažadais, išliktų visi girininkijų darbuotojai, medienos ruošos, prekybos ir techninis padalinys.
Kur būtų kuriama centrinė įmonė su 200 darbuotojų, neatskleidžiama, tačiau žadama, kad ne Vilniuje. Miškininkams ir mokslininkams abejonių kelia ekonominis projekto pagrindimas, realus atleidžiamų darbuotojų skaičius. Šiuo metu urėdijos yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų į vietos savivaldybių biudžetus. Atleidus dalį darbuotojų, praradus juridinio asmens statusą, urėdijų mokami mokesčiai į rajono biudžetą gali ir nepatekti, o bedarbystė ir pašalpų gavėjų skaičius išaugtų.
Pasisakiusieji medienos perdirbėjai palaikė reformą, teigdami, kad po jos pirkti medieną jiems taps paprasčiau. Akivaizdžios jų viltys, kad mediena turėtų pigti. Miškininkų tai nedžiugina, nes mažiau pinigų bus galima skirti miško atkūrimui, priežiūrai, kelių remontui. Pingant valstybiniuose miškuose pagamintai medienai, mažėtų ir įmokos į valstybės biudžetą. Priminsiu, kad urėdijos 2016 m. į valstybės biudžetą sumokėjo apie 66 mln. eurų įvairių mokesčių. Kainų kritimas pakenktų ir privačių miškų savininkams.
Lieka neaiškus smulkių rangovinių įmonių ir smulkių medienos perdirbėjų likimas. Ar sukūrus vieną įmonę, centralizavus medienos pardavimų ir medienos ruošos darbų aukcionus, šios įmonės galės konkuruoti rinkoje su žymiai stambesniais žaidėjais, perkančiais daug didesnius medienos ir darbų kiekius?
Maloniai nustebino nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų išsakytas šiuo metu dirbančių savarankiškų urėdijų palaikymas. Šių organizacijų lyderiai nesitiki, kad tokio tipo reforma pagerintų miškų būklę, jų gamtosaugines funkcijas, nes urėdijos ir dabar neblogai tvarkosi su joms iškeltais uždaviniais.
Statistika skamba labai įtikinamai: nuo pokario metų Lietuvos miškų plotai beveik padvigubėjo, o medienos atsargos miškuose pagausėjo net keturis kartus.
Turint omenyje, kad konferencijoje dalyvavo vos keliolika Seimo narių, panašu, kad urėdijų likimas daugeliui tiesiog nerūpi, arba jau yra nuspręstas iš anksto, nors įstatymo pataisos, naikinančios 42 urėdijas, Seime bus svarstomos tik balandį.
Iš LR Seimo pasiekianti pastarųjų dienų informacija rodo, kad diskusijos ten dar tebevyksta, tačiau daugiau diskutuojama ne apie reformos modelį, bet tik apie garantijas liekantiems dirbti darbuotojams ir saugiklius užtikrinančius sukurtos vienos įmonės skaidrų ir ekonomiškai pagrįstą darbą.


Jonas BARZDĖNAS