Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5918
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19778
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92135
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Tuštėjantis Švenčionių rajonas artėja prie Sacharos dykumos

2017 m. balandžio 5 d., trečiadienis Nr.25 (1654)

Tuštėjanti, išsivažinėjanti Lietuva, negyvenamais tyrais tampantys regionai – tokia XXI amžiaus realybė. Kai pamatai prieš akis konkrečius skaičius, rimtai pagalvoji: kur einame? Sacharos dykumoje viename kvadratiniame kilometre – 2-5 žmonės. Liūdna, bet prie 5 gyventojų kvadratiniame kilometre ribos artėja Švenčionių rajonas – tuštėjimo rekordininkas. Taigi gyvename rečiausiai apgyvendintoje teritorijoje, vos ne dykumoje. Po Švenčionių rečiausiai apgyvendintos Varėnos, Ignalinos, Zarasų, Rietavo savivaldybės. Lietuvoje jau 11 savivaldybių, kuriose gyventojų tankumas nesiekia 10 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Dar 22 savivaldybės laikomos retai apgyvendintomis. Perspektyva dar liūdnesnė, nes specialistai skelbia pavojų, kad po 15-20 metų visos kaimiškos teritorijos bus retai apgyvendintos.

Skaičiai nekelia optimizmo. Lietuvoje jau mažiau nei trys milijonai gyventojų. Švenčionių rajone iš 1989 m. buvusių 38 tūkst. gyventojų šių metų sausio 1 d. liko tik 24 tūkst. Štai tau ir Sachara Lietuvoje...
Keistą tuštumos jausmą dažnai tenka pajusti, kai važiuoju fotografuoti. Štai ir sekmadienį važinėdamas po Švenčionių rajoną Adutiškio pusėje ir ryte, ir vakare nesutikau nei einančių, nei važiuojančių žmonių. Tą galima būtų pateisinti važinėjant po Švenčionių aukštumą, bet kai važiuoji per Adutiškio miestelį, Lazdinius, kai matai nykstančias apleistas sodybas Gudelių ar Puotiškės kaimuose, apima liūdesys... Čia jau tikra lietuviška dykuma...
Bet ne tik kaimai ištuštėjo. Kad ir kiek renovuotume namus, kurtume infrastruktūrą tuštėjančiose teritorijose, vargu, ar tai sugrąžins į jas žmones. Nebent įvyktų kažkoks stebuklas, ir būtų sukurta darbo vietų, žmonės gautų padorius atlyginimus. Gal tada bet dalis išvažiavusių vaikų grįžtų į tuščius tėvų namus. Bet tai tik iliuzijos, realybė kur kas niūresnė. Kartai eidamas ar važiuodamas ištuštėjusiomis Švenčionėlių gatvėmis prisimenu tuos laikus, kai mieste buvo pilna įmonių, kai tuo metu tik pradėjusi veikti plytinė buvo viena moderniausių Lietuvoje, o štai dabar pasklido žinia, kad ji visai uždaroma. Atsiras dar vienas pastatų vaiduoklių blokas Švenčionėlių pakraštyje. Duok, Dieve, kad tokio likimo išvengtų Švenčionėlių urėdijos teritorija. Mirusių zonų Švenčionėliuose jau ir taip ne viena: buvusi politechnikos mokykla, ketaus liejinių gamykla, „Agrochemijos“ kompleksas. Yra tokių apleistų pastatų „vaiduoklių“ ir Švenčionyse. Gal tik Pabradėje vis besiplečiantis „INTERSURGICAL“ užima atsilaisvinančias pramoninio rajono teritorijas.
Štai tokios tokelės, tokia realybė, bet mes vis dar čia gyvename. O kokią demografinę situaciją matome, pažvelgę į kovo mėnesio skaičius?
Kovo mėnesį rajone įregistruota 18 gimusių vaikų, tuo tarpu mirė 41 žmogus. Sunku kalbėti toliau... Susituokė 1 pora, išsiskyrė 3 poros. Tiesa, prie metus tuo pačiu laiku situacija buvo dar blogesnė. 2016 m. kovo mėnesį buvo įregistruota 13 gimusių vaikų, 52 žmonės mirė, susituokė 1 pora, o išsiskyrė net 8.
Tokia situacija rečiausiai apgyvendintoje Lietuvos savivaldybėje. Jau mažai kas ir prisimena, kad praėjusio šimtmečio 8 dešimtmetyje, rodos, ne taip ir seniai, Švenčionėliuose buvo kavinė ir stoties restoranas, kuriuose vakarais grodavo gyva muzika, visada būdavo pina žmonių. Bet visa tai jau BUVO. Mieste buvo daug jaunų žmonių, vasarą – poilsiautojų, virė gyvenimas...

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis