Mes turime 303 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2943
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13130
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89160
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lenkijos didvyrį užaugino Lietuva

2017 m. balandžio 29 d., šeštadienis Nr.31 (1660)

Trečiadienį Zalavo kaime atidengtas paminklas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemaičių bajorams Giniotams Pilsudoms-Pilsudskiams - Bronislovui Petrui ir Juozapui Klemensui. Paminklą sukūrė ir pastatė privačioje žemėje skulptoriai – Marius Grušas, broliai Kęstutis ir Vytautas Musteikiai ir Česlavas Kovaliūnas. Įgyvendinant idėją nuoširdžiai prisidėjo žemės savininkas Romualdas Juraitis.

Paminklo atidengime dalyvavo menininkai, žinomas lenkų visuomenės veikėjas Rišard Maceikianec, istorikas Antanas Kulakauskas, Pabradės seniūnas Edvard Voršinski, tarybos nariai Irena Beinar ir Vytautas Bulka. Kol vietinių lenkų politikų lyderis Antonij Jundo „pridavinėja“ Vytautą Bulką prokuratūrai, šis sako kalbas lenkų didvyrio atminimo įamžinimo ceremonijoje.

- J. Pilsudskio atminimą įamžino lietuviai. Lietuva ir Lenkija pasidalino didvyriu. J.Pilsudskis – lietuvis, tapęs Lenkijos didvyriu, taip pat nusipelnęs ir Lietuvai. Jeigu ne jis, galbūt dabar nebūtų ir mūsų nepriklausomybės, - sakė Vytautas Bulka. - Aš labai džiaugiuosi ir palaikau menininkų idėją įamžinti šią garsią asmenybę. Tikiuosi, šis darbas pasitarnaus dviejų tautų sutaikinimui. Reikia ieškoti sąlyčio taškų tarp lietuvių ir lenkų tautų, telkti ir vienyti jas, gerinti valstybių-kaimynių santykius.

Pasak Vytauto Bulkos, istorijos mes nepakeisime, J.Pilsudskio asmenybės – taip pat. Jis yra toks, koks yra, ir kitoks nebus. Reikia tai realiai įvertinti ir gerbti istorinės asmenybės atminimą.

- Dabar, kai paminklas jau pastatytas, rajono valdžios pareiga tinkamai pasirūpinti, kad ši atmintina vieta būtų pažymėta nuorodomis, įtraukta į lankytinų objektų sąrašą, kad turistai galėtų drąsiai, nesivaržydami apsilankyti, pamatyti gražų grupės skulptorių kūrinį, pabūti istorinėje vietoje, - sako V.Bulka. - Ir kad daugiau nepasikartotų gėda, kai japonų turistai ieškojo ir nerado šios vietos, nes nebuvo informacinės rodyklės.

Atidengiant paminklą, aktorius Gediminas Storpirštis suvaidino J.Pilsudskį – skaitė ištrauką iš A.Juozaičio knygos apie maršalą. Renginį filmavo Lenkijos televizija.

Trečiadienį, balandžio 26 d., pradėjome spausdinti ilgamečio mūsų laikraščio draugo Broniaus Lazaraičio parengtą, remiantis įvairiais šaltiniais, pasakojimą „Maršalas iš Zalavo“. Daugeliui tikriausiai buvo ir netikėtumų, kaip antai – J.Pilsudskis buvo lietuvis. Pasakojimą tęsime gegužės 6 d. laikraštyje. Tiems, kurie neskaitė, trumpai apie paminklu įamžintus bajorus, pirmiausia – lietuvius, o tik vėliau – lenkus, 1987 m. dalyvavusius sąmoksle prieš Rusijos carą Aleksandrą III ir ištremtus į Sibirą. Ant paminklo – reikšmingi faktai.

Bronislovas Petras Pilsudskis(1866-1918) tyrinėjo Tolimųjų Rytų čiabuvių gyvenimą, apdovanotas Rusijos geografų draugijos medaliu už nuopelnus mokslui, parašė veikalą apie Lietuvos kryžius.

Juozapas Klemensas Pilsudskis (1867-1935) – Lenkijos socialistų partijos narys, 1914-1915 m. įkūręs Lenkijos kariuomenę, 1914 m. paskelbęs Lenkijos nepriklausomybę, Lenkijos valstybės vadovas, siekęs atkurti Lietuvos-Lenkijos valstybę „nuo jūros iki jūros“. 1920 m. Lenkijos maršalas. 1922 m. nuo Lietuvos atplėšė Vilnių ir jo kraštą. 1926-1935 m. Lenkijos patvaldys ir karo ministras.

Lietuvis aš ir lietuvišką tvarką jums įvesiu!- sušuko J.Pilsudskis 1926 m., išvaikęs neveiklų Lenkijos Seimą.

LIETUVA, TAVO ŠAKNYS TOKIOS GALINGOS, BET KODĖL JŲ VAISIUS SKINA SVETIMI?.. (Įrašas paminklo apačioje)

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 

 
Reklaminis skydelis