Mes turime 380 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3208
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19409
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95439
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gegužės danguje išsiskirs – Jupiteris, Aušrinė ir sidabriškieji debesys

2017 m. gegužės 17 d., trečiadienis Nr.35 (1664)

Tekės Didysis vasaros trikampis

Giedrais gegužės vakarais virš pietų horizonto pirmasis sužiba ryškusis Jupiteris. Temstant po juo išryškėja ryškiausia Mergelės žvaigždyno žvaigždė – Spika. Kairiau ir aukščiau Jupiterio spindi ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Dešiniau nuo Mergelėje šviečiančio Jupiterio išsiskiria Liūto žvaigždynas ir link vakarų besileidžiančios Dvynių žvaigždės, o dešiniau nuo Dvynių – Vėžėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde.

Virš rytų horizonto pranašaudamas ateinančią vasarą teka – Didysis vasaros trikampis. Jame aukščiausiai spindi Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau – Gulbės žvaigždynas su ryškesniu Denebu, dar žemiau, į dešinę nuo jo – teka Erelio žvaigždynas su savo ryškiausia žvaigžde – Altayru. Neaukštai virš šiaurės padangės švyti „W“ raidės pavidalo Kasiopėja. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos atsidūrę Grįžulo ratai.

 

Ryškiausiai švytės – naktimis Jupiteris, paryčiais Venera

Jupiteris bus pirmuoju dar nespėjusiame aptemti vakaro danguje ryškiai sužimbančiu šviesuliu. Iš pat vakaro jis švytės aukštai pasilypėjęs virš pietų horizonto linijos. Nuo gegužės vidurio, kuomet pradėjusio dilti ir vis vėliau tekančio Mėnulio šviesa nebeblukins žvaigždėto dangaus skliauto, bus itin palanku pro lauko žiūronus ar nedidelį teleskopą stebėti 4 didžiausius Jupiterio palydovus: Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą. Šią ketveriukę matysime kaip mažus šviesos taškelius diena iš dienos keičiančius savo išsidėstymą abipus planetos milžinės disko.

Marsas po Saulės laidos greitai leisis su Tauro žvaigždynu už vakarų horizonto.

Saturnas virš pietryčių horizonto išnirs apie vidurnaktį ir bus matomas iki pat ryto ant Gyvatnešio ir Šaulio žvaigždynų ribos.

Venera-Aušrinė prieš Saulės tekėjimą itin ryškiai sužibs palei rytų horizontą. Gegužės 22 d. auštant apie 4.20 val. tiesiai rytuose, kiek dešiniau akinančios Aušrinės, švytės Mėnulio delčiagalis. Gegužės 23 d. bebaigiantis sudilti Mėnulio pjautuvas jau švies kairiau ir žemiau nuo ryškiosios Aušrinės.

Merkurijus, nors ir pasieks didžiausią regimąjį nuotolį nuo Saulės, tačiau dėl šiuo metų laiku žemai palei horizonto einančios ekliptikos linijos, skendės Saulės spinduliuose ir bus nematomas.

 

Prasidės sidabriškųjų debesų laikotarpis

Maždaug nuo gegužės 15 d. prasidės įspūdingųjų vadinamųjų sidabriškųjų debesų pasirodymo laikotarpis, trunkantis iki rugpjūčio 20 d. Geriausiai jie matomi vasarą, kai Saulė nenusileisdama žemai šiaurinėje dangaus pusėje iš po horizonto apšviečia labai aukštai atmosferoje esančius debesis. Dažniausiai sidabriškieji debesys pasirodo apie 20 dienų po vasaros saulėgrįžos.

Šie debesys susidaro labai aukštai – mezosferoje, maždaug 82 km aukštyje ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis. Švyti jie melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa. Vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš ledo kristalų, kurie vasarą Žemei skriejant toliau nuo Saulės susidaro dėl labiau ataušusios mezosferos, nors kiti mano juos esant iš kosminių arba vulkaninių dulkių. Tačiau iki šiol jų kilmė nėra galutinai išaiškinta.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
Reklaminis skydelis