Giedrų liepos naktų žvaigždėtame danguje išsiskiria Didysis Vasaros Trikampis. Vakarais žemiausiai pietryčiuose spindi Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau ryškioji Vega. Vakaruose Jaučiaganio žvaigždyne skaisčiausiai žiba Arktūras.

Kiek vėliau šiaurės vakaruose išryškėja žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai bei šiaurės rytuose aukštyn pamažu kopianti Kasiopėja. Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glaudžiasi grėsmingasis Skorpionas su savo ryškiausia žvaigžde – rausvuoju Antariu. Liepos vakarai – palankus metas pamatyti trikampę Skorpiono galvą ir „širdį“ – rausvąją Antario žvaigždę.

Spindės trys ryškiausios planetos

Jupiteris ir toliau liks pirmąja ir ryškiausia vakaro žvaigžde. Vos sutemus jis sužibs neaukštai prie vakarų horizonto linijos linkstančiame Mergelės žvaigždyne – kiek dešiniau ir aukščiau gerokai jam ryškumu nusileidžiančios šviesiausios Mergelės žvaigždyno žvaigždės – Spikos, tačiau prieš vidurnaktį jau pasislėps už horizonto. Liepos 25 d. vakare vakarinėje dangaus pusėje ūgtelėjęs jauno Mėnulio pjautuvas žibės kiek dešiniau ir aukščiau Jupiterio.

Saturnas vakarais kulminuos neaukštai pietuose iškilusiame Gyvatnešio žvaigždyne ir bus matomas maždaug iki 2 val., o mėnesio pabaigoje iki 1 val.

Marsas skendės Saulės spinduliuose, tad jo nematysime.

Venera-Aušrinė ryškiai sušvytės paryčiais apie 2:30 val. palei šiaurės rytų horizontą. Liepos 20 d. apie 2:35 val. rytuose patekės graži Aušrinės ir Mėnulio delčiagalio pora. Mėnulio pjautuvas tuo metu švytės šiek tiek dešiniau nuo skaisčiosios Aušrinės, visai arti iš apačios prisigretinęs prie ryškiausios Tauro žvaigždės Aldebarano.

Pasirodys Sietynas

Nuo liepos 10 d., prieš auštant, po Persėjo žvaigždžių vora vėl bus galima įžiūrėti įžymųjį Tauro žvaigždžių spiečių – Sietyną. Balandžio pabaigoje jis pasislėpė saulės spinduliuose ir beveik 80 dienų buvo nematomas. Šviesiame liepos danguje apie 2 val. patekantį Sietyną pamatyti bus dar nelengva, tačiau atrasti jį padės apie 2:30 val. jam įkandin tekanti, Tauro žvaigždyne spindinti, ryškioji Aušrinė. Smulkios Sietyno žvaigždelės mirgės šiek tiek dešiniau ir aukščiau Aušrinės.

Liepos 10 d. nuo seno vadinama „septynių miegančių brolių diena“. Tuomet plika akimi dažniausiai įžiūrimos 7 Sietyno žvaigždės, tarsi atsibunda ir vėl pasirodo. Mūsų protėviai pagal pirmąjį Sietyno žvaigždžių pasirodymą spėliodavo apie antros vasaros pusės lietingumą. Buvo sakoma, jei šią dieną lyja, tai ištisai gali lyti 7 dienas arba net 7 savaites...

Nuo šiol kasdien vis aukščiau iškylantis Sietynas primins, kad vasara jau persivertė į antrąją pusę ir artins vasaros baigtį. Liepos 29 d. paryčiais, žemiau Sietyno ir kiek dešiniau nuo tam pačiam Tauro žvaigždynui priklausančio Hiadų žvaigždžių spiečiaus, sušvis senagalys – dylančio Mėnulio pjautuvas.

Pagausės krentančių žvaigždžių

Diena iš dienos tamsėjant liepos dangui vis dažniau galima bus pasigrožėti „krentančių žvaigždžių“ žybsniais. Liepos 17 d. atgis vienas garsiausių meteorų srautų – Perseidai. Nors Perseidai daugiausia meteorų paskleis tik rugpjūčio 12 d., tačiau ilgėjančiomis liepos naktims krentančių žvaigždžių skaičiųdar gausins ir kiti meteorų srautai: Vandenio žvaigždyne – Alfa Kaprikornidai (reikšis liepos 9 – rugpjūčio 10 d., maksimumas liepos 30 d. tikimasi iki 5 meteorų per val.) bei Ožiaragio žvaigždyne – Delta Akvaridai (aktyvūs liepos 21 - rugpjūčio 23 d.). Delta Akvaridai daugiausia meteorų paskleis naktį iš 29-os į 30 d. Pagal kitus apskaičiavimus Akvaridų aktyvumas didžiausias bus naktį iš liepos 28 į 29 d. Tuomet esant geram orui galima tikėtis pamatyti sužimbant iki 25 meteorų per valandą.

Tad stebėti meteorus geriausia bus liepos 29-30 d., kuo vėliau po vidurnakčio, kuomet Vandenio ir Ožiaragio žvaigždynai pakils aukščiau virš pietų horizonto.

Jonas VAIŠKŪNAS