Mes turime 311 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2905
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13092
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89122
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Teks atsisakyti lauko tualetų – jų net išvežti niekas nesiima

2017 m. liepos 12 d., trečiadienis Nr.48 (1677)

Dėl netinkamo Miestų nuotekų direktyvos įgyvendinimo Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Procedūra pradėta todėl, kad Kėdainiuose nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų, o 58 aglomeracijose (miestuose, kuriuose yra daugiau kaip 2000 gyventojų), tarp kurių ir Švenčionys, Švenčionėliai ir Pabradė,  nepasiektas centralizuotai tvarkomų nuotekų procentas. Reikalaujama net 98 proc., tik 2 proc. gali likti pačių gyventojų tvarkomų nuotekų.

Kad išvengtų Europos Teisingumo Teismo milijoninių baudų, Lietuva imasi taisyti trūkumus nedelsiant. Kokia situacija rajone, ar įstengsime pasivyti Europą?

 

Nuotekų tinklų rajono miestuose  reikia dar kita tiek

Per daugiau kaip dešimtmetį rajone įgyvendinus du didžiulius vandentvarkos projektus - Neries upės baseino investicinį projektą (jo vertė buvo per 10 mln. litų) ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“ (vertė – per 15 mln. litų) bei keletą smulkesnių,  pasiekta pažanga, ir nemaža dalis gyventojų turi galimybes naudotis centralizuota vandens ir nuotekų sistema.

Švenčionių rajono miestuose – Švenčionyse, Švenčionėliuose ir Pabradėje – „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja beveik 50 kilometrų nuotekų tinklų. Prie nuotekų tinklų yra prisijungę kiek daugiau nei 3000 klientų.

Rajono savivaldybės duomenimis, norint pasiekti ES reikalaujamą 98 proc. prie centralizuotų tinklų prijungtų gyventojų ribą, tinklų ilgis Švenčionių rajone turėtų beveik padvigubėti - turėtų būti nutiesti dar maždaug 46 kilometrai nuotekų tinklų. Remiantis ankstesnių darbų skaičiavimais, šių tinklų nutiesimas galėtų kainuoti maždaug 8 mln. eurų.

Kaip teigia bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis, technologiškai tokio ilgio tinklų nutiesimas per artimiausius  porą metų yra įmanomas, tačiau realiai toks procesas užtruktų ženkliai ilgiau dėl darbų finansavimo bei darbus galinčių įgyvendinti statybos bendrovių pajėgumo.

 

Nutiesti tinklus – dar ne viskas

Net nutiesus dar beveik pusšimtį kilometrų nuotekų tinklų, kažin, ar problema būtų išspręsta. Mat, ankstesnė patirtis rodo, kad gyventojai neskuba prie jų jungtis. Savivaldybė net išsiuntinėjo jiems raginimo laiškus, bet norimo efekto nepasiekė. Priežastis paprasta – žmonės teisinasi, kad neturi pinigų. Dauguma jų – pensininkai arba gaunantys minimalią algą. Jiems, esą, vos skurdžiam maistui ir vaistams užtenka.

Ir vis dėlto ES direktyvą teks įvykdyti. Be valstybės pagalbos tai sunkiai įsivaizduojama.

 

Skatins jungtis

Sankcijų dėl neprisijungimo prie centralizuotų tinklų šiuo metu nėra numatyta, bet jos tikriausia atsiras rengiamose Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisose.  „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovo Antano Bubnelio nuomone, šią situaciją efektyviau spręstų ne sankcijos, o  kitos dvi priemonės:

- Griežtesnė individualių nuotekų tvarkymo įrenginių kokybės kontrolė – keliama aplinkosauginė kokybės kartelė ilgainiui skatintų jungtis prie centralizuotų tinklų.

- Finansinė valstybės pagalba gyventojams jungiantis prie centralizuotų tinklų, infrastruktūrą atvedant ne iki sklypo ribos, kaip buvo iki šiol, o iki pat būsto. Tai ženkliai sumažins prisijungimo išlaidas ir padės šaliai priartėti prie ES užbrėžto tikslo – kad neliktų „būdelių“ - lauko tualetų, kurių, kaip paaiškėjo, jau ir išvežti nėra kam...

 

Lauko „būdelės“ istorija

Andrius (vardas pakeistas) su šeima gyvena rajono centro – Švenčionių miesto – beveik centre – Švenčionėlių gatvėje. Toje pačioje gatvėje yra seniūnija, kuri, žinoma, prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų, keli daugiabučiai – taip pat. O dalis gatvės nuosavų namų, beje, gausiai gyvenama - pilni kiemai vaikų, verčiasi  be patogumų arba su tokiais, kokius sugebėjo susikurti – nuotekas leidžia į vietines išgriebiamas duobes. Jas tenka mažiausiai po du kartus per mėnesį išvežti, ir tai labai taupant, nes vieno išvežimo kaina – apie 30 eurų. Todėl taupydami, Andriaus šeimoje suaugusieji vaikšto į lauko tualetą. Jį taip pat reikia išvežti, bet kur kas rečiau – pakanka vieno karto per metus.

Šį pavasarį Andrius susidūrė su neįveikiama kliūtimi – neranda, kas išvežtų lauko tualetą. Skambino į „Švenčionių švarą“, bet ten atsakė, kad mašina remontuojama. Skambino į UAB „Revaja“, kuri taip pat teikia šias paslaugas, bet ten atsakė tiesiai, kad lauko tualetų neveža. Individualiai dirbantis asmuo taip pat atsisakė. Andrius su viltimi dar kartą paskambino į „Švenčionių švarą“ – gal jau suremontavo - , bet atsakymas pribloškė. mašina labai sugedusi ir turbūt visai jos neremontuos.

Taip ir stovi lauko „būdelė“, o šeimininkas nebežino, kur dar kreiptis... Ir tokia „būdelė“ ne tik Švenčionyse, bet ir visame rajone tikrai vis dar  ne vienintelė.

 

Vykdys stambius projektus

Spiriant ES reikalavimams, pažanga ateina. UAB „Vilniaus vandenys“ planuojamų investicijų dėka trejų metų laikotarpiu  bus įgyvendinti pokyčiai, kurie priartins prie ES normatyvų, suteiks patogesnį gyvenimą didesnei daliai gyventojų.

Savivaldybė taip pat planuoja naujų tinklų plėtrą Švenčionių ir Švenčionėlių miestuose, kurią  finansuos iš rajono biudžeto.

Ženkliai išplėsti nuotekų trasas numatoma iki šiol jų stokojančiuose Švenčionėliuose ir itin menkai prie centralizuotų tinklų prijungtoje Pabradėje. Šiuo projektu džiaugsis net penkių Švenčionėlių gatvių gyventojai: Ryto, Turgaus,  Ateities,  Malūno, Lauko.

Pabradėje įgyvendinamas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas ambicingas ir įdomus tuo, kad vamzdynas bus klojamas po Žeimenos dugnu ir geležinkelio linija. Peržengus šias gamtos ir žmogaus sukurtas kliūtis, prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų bus prijungta tankiai apgyvendinta miesto dalis – Švenčionių, Gaspariškių, Gėlių, Pietų, Šilelio, Vytauto, Saulės, Projektų gatvės.

„Ši Pabradės dalis – kompaktiškai apgyvendinta, turime daug potencialių vartotojų, be to, jie susiduria su didele problema – vasarą išdžiūstančiais šuliniais“, – apie projekto motyvaciją kalba UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ direktorius Andrejus Junda.

Švenčionių miestas, šiuo atveju išskirtinis, mat itin aktyvi plėtra jame įvyko jau anksčiau, centrinis rajono miestas 80 proc. padengtas tinklais.

 

Modernizuos nuotekų valyklą

Švenčionėlių mieste jau dešimtmetį veikia moderni nuotekų valykla, Pabradės nuotekų valymo įrenginiai porą metų naujesni. Švenčionėlių ir Pabradės nuotekų valyklos dirba efektyviai, nuotekos išvalomos iki nustatytų aplinkosauginių normatyvų. Švenčionėlių nuotekų išvalymo efektyvumas apie 95 proc., o Pabradės nuotekų išvalymo efektyvumas apie 98 proc.

Švenčionyse situacija prastesnė, bet per artimiausius trejus metus ji pasikeis. UAB „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis informavo, kad  įmonė planuoja modernizuoti Švenčionyse vandens valymo įrenginius ir nuotekų valyklą, kad ji atitiktų visus reikalavimus.

 

Nuotekas tvarkyti individualiai brangu

Nepanoręs būti įvardintas gamtosaugos specialistas aiškino, kad naudotis išgriebimo duobėmis brangu. Paprastai šeima per mėnesį išnaudoja apie 10 kubinių metrų vandens, o tokios duobės talpa – 4–5 kubiniai metrai. Vadinasi, du kartus per mėnesį nuotekas reikia išsiurbti. Jų išvežimas kainuoja apie 35 eurus už 5 kubinius metrus. Per mėnesį susidarytų apie 70 eurų.

Tokias nuotekų duobes gyventojai turi ir nuolat tikrinti, kad šioms persipildžius nuotekos neišbėgtų per kraštus. Neretai gyventojai nuotekų duobes įsirengę be dugnų, todėl nuotekos infiltruojasi į gruntą ir teršia aplinką bei požeminį vandenį. Šiuo metu nuotekų išleidimas į aplinką, kai pažeidžiami tai numatantys dokumentai, užtraukia baudą nuo 60 eurų iki 3000 eurų.

Biologinių nuotekų valymo įrenginių priežiūra taip pat brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, juose susikaupusio dumblo išvežimas gyventojui per metus atsieina apie 250 eurų.

 

Griežtins įstatymą

Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Vienas iš esminių pokyčių – teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus.

Tuo tarpu individualiai tvarkyti nuotekas bus galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai tiesti centralizuotus tinklus neapsimoka finansiškai. Ir tą bus leidžiama daryti naudojant tik sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Planuojama, kad naujai įrengiami individualūs nuotekų valymo įrenginiai taip pat iš nuotekų papildomai šalins azoto ir fosforo junginius, kurie kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai.

Iki 2019 m. Lietuvoje ketinama sukurti i individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie tokių nuotekų tvarkymo vietą, naudojamus tam įrenginius ir būdus.

Lietuvai neįvykdžius Europos Komisijos reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo teismą.

alt               alt

 
Reklaminis skydelis