Mes turime 387 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4351
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20552
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96582
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kur ošia ąžuolai ir sargyboje stovi kryžiai

2017 m. liepos 15 d., šeštadienis Nr.49 (1678)

Ten, kur gyvena žmogus, kūrėjas, Lietuvos patriotas Juozapas Jakštas, kur piktų rankų sudeginto svirno vietoje stovi šventovė, ten liepos mėn. 6-tos dienos vidurdienį atvažiavo grupelė žmonių. Diena graži, saulėta. Dievulis po didelės dovanos žmoneliams – gausių liūčių – nepagailėjo giedros, nutildė šiurpius vėjus, leido pakelti galveles laukų gėlynams, kad iš jų nupintais vainikėliais būtų papuoštos šventės dalyvių galvelės, o mažomis ramunių puokštėmis pagerbtos visos ceremonijoje dalyvaujančios moterys. Atvažiavo naujai sukurtos draugijos „Juozapo Jakšto ramovė“ steigėjų grupė. Tikslas – įteikti apdovanojimą Juliaus Siniaus meno mokyklos moksleivei-laureatei, „Dainų dainelės“ prizininkei Dagnei Maslianikaitei. Nutarta kasmet įteikti apdovanojimą geriausių rezultatų pasiekusiam Juliaus Siniaus meno mokyklos moksleiviui-laureatui skulptūrą „Lietuva – perlas“, sukurtą menininko Juozapo Jakšto.

Visi atvažiavusieji sugužėjo į koplytėlę, kur juos pasitiko „Ave Marija“ muzikinio kūrinio įrašas, įdainuotas garsios pasaulyje solistės Marijos Kalas.

Nutilus muzikos garsams, baigęs groti vargonėliais, pasirodė p. Juozapas Jakštas. P.Telyčėnas, pasveikinęs visus šventės – Liepos 6-osios – proga, papasakojo apie renginio tikslus, siekius, apie kūrėją p. Juozapą. J.Jakštas – meno kūrėjo vardą turintis menininkas. Jis – pirmasis sąjūdietis, patyręs nedraugų pyktį, tulžį: buvo muštas, degintas, kėsintasi į gyvybę, praduriant padangas prieš kelionę. Tai žmogus – didžiavyris, gyvenantis pagal nuostatą: „Gyvenk sąžiningai, teisingai – turėsi daug priešų.“ P.Telyčėnas išsakė kūrėjo širdies skaudulį, kad iš Sąjūdžio liko tik menki prisiminimai, prisiveisė partijų gausybė. Šiandien tarp jų, tų partijų, vyksta rietenos, peštynės dėl vietos... O buvo nemažai tokių, kurie buvo prieš sąjūdį, gi šiandien jie klesti, net mėgina savintis Sąjūdžio idėjas. P.Telyčėnas išaukštino Juozapo darbštumą, kantrybę, atsidavimą ir nuoširdumą; priminė, kad Jo gyvenimo tikslas – garbinti Dievą, o visas jėgas skirti Lietuvos gerovei, tautos ateičiai, nes šiandiena grasina Tėvynei pražūtį. Galingieji išsislapstė po savo pilaites, pamiršo, kad būtina vienytis. Nors mūsų žmonės kantrūs, stiprūs, galingi, kovingi, bet dažnai jiems pritrūksta ryžto ir supratimo, kad Mindaugo Lietuva yra geriausia kelrodė žvaigždė, kad jau išaušo lemtinga diena. Vakare, 9 val., užgiedojus visu balsu Tautišką giesmę, pareikštume pasauliui: „Mes be laisvės negyvensime!“

Prasidėjo apdovanojimo momentas. Jis vyko koplyčioje. Dagnei p. Juozapas įteikė skulptūrą „Lietuva – perlas“ ir palaimino. Kreipdamasis į apdovanotąją Dagnę, kalbėjo apie meno reikšmę žmonių gyvenimui bei atskiro žmogaus dvasiniam tobulėjimui; žmoniškumo puoselėjimui, sprendžiant gyvenamojo laiko, epochos aktualijų problemas. Pabrėžė, kad menas kaip ir malda yra dvasios penas, ypač svarbus šiandien, nes mūsų tautos žmonėms, kaip Mindaugo laikais, pritrūksta ryžto, svarbos suvokimo, drąsos. Menas – didelė Sutvėrėjo dovana, reikalaujanti stiprios dvasios, dažnai sukeliantis nenumaldomą sielos skausmą. Kiekvienas kūrėjas turi saugotis šunkelių, nuklydimų, vilionių. Palinkėjo p. Juozapas Dagnės atkaklumo siekiant užsibrėžto tikslo, užsigrūdinti prieš silpnybes ir pagundas.

Dagnę sveikino savivaldybės vicemerė p. Violeta Čepukova, linkėdama nesustoti prieš sunkumus, abejones, o stiprybės ir dvasios ramybės semtis iš tėvelių. Švietimo pagalbos centro vadovė p. E.Kadzevičienė paskatino Dagnę tvirtu žingsniu žengti gyvenimo keliu, siekti aukštumų, tausoti meninę dovaną.

Į Jukiškes atvyko Juliaus Siniaus meno mokyklos direktorius Raimondas Gaidys, atsivežęs pačius mažiausius savo pabiručius. Tie vaikučiai, žibančiom akutėm, greitom kojytėm, tarsi teigė, kad ateitis bus šviesi, kad Lietuvoje auga nauja karta, kuri per gyvenimą eis paėmę į rankas „arklą, knygą, lyrą“.

Šventei įsibėgėjus, Dagnė padainavo nuostabią dzūkų dainą „Plaukia antela“. Išgirdome nuostabų balsą, žavingą skambesį, puikų balso tembrą, nepriekaištingą balso valdymą bei melodiją, plaukiančią iš gilios širdies.

Dagnė jau tris kartus dalyvavo „Dainų dainelės“ konkurse. Ją ruošė mokytoja Ilona Vinikaitė. 2012 metais dainavo baigiamajame koncerte per Lietuvos televiziją.

Linkime, Tau, miela mergaite Dagne, plauk per gyvenimą kaip ta antelė dzūkų dainoje; antelė – žavus Sutvėrėjo kūrinys: vaikšto žeme, skrenda padange, nardo po vandenų paslaptis.

Pakylėti, pavaišinti karšta kvapnia mėtų arbata, kava, pyragais, padėkoję puikiajai šeimininkei, ištikimai p. Juozapo gyvenimo draugei Albinai Jakštienei už jaukumą, išvažiavome į namučius laukti vakaro 21-os valandos, kad mūsų balsai įsilietų į galingą Tautiškos giesmės skambesį.

Diena bėgo greitai, bet nekeitė savo rūbelio: pasirėdžiusi lengva vasaros skraiste švietė saulė, žydryne puošėsi dangus, o žaluma džiaugėsi linksmais žmonių veidais. Laukėme vakarėlio, ruošėmės kelionei į Dubingius, kur skambės lietuviškas žodis virš šimto piliakalnių. Ar jie mena bočių darbus, žygius, vargus, šventes? Kas jie, kurie ilsisi jau šimtmečiai po žemele? Kada jie gyveno? Ar visi buvo apdovanoti Sutvėrėjo dovana – meile? Lietuva – Tėvyne mūsų! „Ne veltui bočiai tave taip gynė, ne veltui dainiai plačiai išgyrė!“

Mūsų ketvertas Menų pažinimo fakulteto drąsuolių išskubėjome į Dubingius, į pagrindinę šiųmetinės šventės širdį, kur susirinko tūkstančiai lietuvaičių: šokėjų, dainininkų, dūdorių. Minios plaukė piliakalnio link: maži, dideli, seni, jauni. Pasirėdę tautiniais kostiumais, blaiviais veidais, nes šventėje niekas nepasigedo „velnio lašų“ – alkoholio.

Dubingių naujai pastatytoje bažnyčioje vyko sutartinių koncertas. Kitas įspūdingas renginys – Lietuvos etnografinių rajonų tautinio kostiumo konkursas.

Apsilankymas Dubingiuose nuteikė labai romantiškai – ore pleveno didelės meilės dvasia. Meilės istorijos šaknys nuvedė į didikų Radvilų gyvenimą. Čia, Dubingiuose, po vestuvių su Žygimantu Augustu 1547-1548 m. gyveno Barbora Radvilaitė.

Kai 21 valandą piliakalnyje suskambo kelių tūkstančių giedamas himnas, jo garsas nuplaukė per visą pasaulį. Gautose nuotraukose iš Anglijos vaizdai rodo, kaip šventę šventė lietuvaičių būriai, susirinkę prie Parlamento Londone. Žingeidi Jadvyga Kairienė, optimistė santūrioji Natalija Žitkevičienė liko sužavėtos Dubingiuose matytų šventinių renginių vaizdais.

Į namus grįžome susikaupę, susimąstę apie didingą mūsų Tėvynės Lietuvos praeitį, kurią kūrė taurios dvasios žmonės. Abi bendrakeleivės iškėlė klausimą: „Kodėl šiandien Lietuvoje tiek daug susvetimėjimo, pykčio, pavydo? Kodėl tokia didelė socialinė atskirtis? Kodėl vyresnieji negerbiami, netausojami, palikti likimo valiai?“ Atsako nesulaukusios moterys nutilo, o po minutės uždainavo Maironio „Lietuva brangi“.

Angelė TELYČĖNIENĖ

 
Reklaminis skydelis