Jau ne vieną šimtmetį Lietuvoje prie kaimų stovintys kryžiai pasitikdavo ir išlydėdavo žmones. Vyrai praeidami nukeldavo kepurę ir persižegnodavo, o moterys ir poterėlį sukalbėdavo. Juk kryžius buvo ne tik kančios, bet ir vilties ženklas. Tarybiniais metais nemažai kaimų kryžių, koplytstulpių buvo sunaikinti, neliko net vietų, kur jie stovėjo. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, vėl imta statyti kaimų kryžius. Liūdna, bet labai dažnai pastatyti kryžiai žymi buvusių kaimų vietą. Tai tarsi rekviem nykstantiems kaimams, o štai Vaiciukiškės kaime pastatytas ir liepos 15 d. pašventintas kryžius skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės šimtmečiui. Iš tiesų graži iniciatyva.

Idėją gimtajame kaime pastatyti kryžių, skirtą Lietuvos valstybės šimtmečiui, subrandino Izidorius Balčiūnas, o įgyvendino meno kūrėjas Juozapas Jakštas. Kryžių pašventino Švenčionių parapijos klebonas Medardas Čeponis.

Į šventę susirinko gausus būrys su Vaiciukiškės kaimu vienaip ar kitaip susijusių žmonių. Žinoma, ir vienas kitas prašalietis užklydo.

- Kryžius – tai pagarba Dievui ir padėka žmogui už mūsų kasdieninius darbus ir rūpesčius. Be to, mūsų malda į Viešpatį, kad mums sektųsi mūsų gyvenime ir kasdieniuose darbuose. Šiandien mes susirinkome ypatinga proga. Aš per savo gyvenimą tokioj šventėj mūsų kaime nebuvau. Džiugu, kad mūsų tiek daug šiandien. Kryžius – tai šventumo simbolis. Su kryžiumi mes gimstame, su kryžiumi palydime į amžinybę savo brangius ir mylimus žmones. Šiandien esu įpareigota padėkoti tiems, kurie padarė tokią dovaną kaimui. Nuoširdus ačiū idėjos autoriui ir mecenatui Izidoriui Balčiūnui. Nuoširdžiai dėkojame šio nuostabaus kūrinio, šalia kurio mes stovime, autoriui, mūsų auksarankiui Juozapui Jakštui. Dėkojame ir klebonui, nes nešventintas kryžius – tai tik medžio skulptūra, o pašventintas jis įgauna kitą prasmę, - Vaiciukiškės kaimo žmonių vardu dėkojo Janina Motiekaitienė (Balčiūnaitė).

Vaiciukiškės kaimo bendruomenės padėkos, gėlės ir ąžuolų vainikai buvo įteikti Izidoriui Balčiūnui ir Juozapui Jakštui. Ir po kryžiaus pašventinimo žmonės neskubėjo skirstytis, bendravimas tęsėsi prie netoliese stovinčio vaišėmis nukrauto stalo, o aš pabandžiau pakalbinti kryžiaus pastatymo Vaiciukiškės kaime iniciatorių Izidorių Balčiūną.

- Artėja valstybės šimtmetis. Kadangi Vaiciukiškės kaimas išsaugojo tautiškumą, tradicijas, yra religingas, čia švenčiamos visos katalikiškos šventės, tai ir nutarėm pastatyti Lietuvos valstybės šimtmečiui skirtą kryžių. Mes jau ruošiamės tai progai, - į mano klausimą apie pačią kryžiaus pastatymo idėją atsakė Izidorius Balčiūnas, o apie kryžiaus koncepciją papasakojo meno kūrėjas, dailininkas, skulptorius Juozapas Jakštas.

- Čia pastatytas kryžius yra lotyniško stiliaus. Apie pačią idėją trumpai atsakyti sunku, nes kryžius turi dvigubą prasmę. Jis ir kaip krikščionybės saugos ženklas ir taip pat jis skirtas Lietuvai ir Vaiciukiškės kaimui bei jo žmonėms. Tai tarsi ženklas, Lietuvos kaip valstybės atstatymo tęsėjas. Kryžius lyg sargybinis atsistojo čia saugoti Lietuvos nepriklausomybės ir Vaiciukiškės kaimo, jo žmonių, gyvenančių čia ir išėjusių. Vaiciukiškės kaimas per visą savo istoriją išsaugojo tautiškumą, tikėjimą, pamaldumą. Tai ir atėjo akimirka čia atsistoti kryžiui, ir jis atsistojo. Gal kam ir gali kilti klausimas, kodėl kryžius lyg dvigubas. Tai ne pirmas tokio tipo, kurį aš padariau. Viskas labai konkretu. Apvaizdos akis – Kūrėjas stebi viso pasaulio vyksmą kaip saugos garantas. Visko būdavo ir šiame kaime, bet svarbiausia, jie išlaikė tikėjimą, tautiškumą, kiti kaimai išnyksta, o Vaiciukiškės kaimas gyvybingas. Ir kryžius saugos tai, kas svarbiausia šiam kaimui. Dariau šį kryžių ir prisimindamas čia gyvenusius auksarankius žmones, su kuriais teko dirbti. Čia buvo puikių audėjų, nagingų stalių, tokių kaip Alfonsas Mikštas, Albertas Balčiūnas ir kiti. Darant Vaiciukiškės kryžių susidėliojo globali filosofija, einanti iš dangaus, kad kryžius būtų gyvas, įkvėptų jam dvasią ir kartu prisidėjo Vaiciukiškės kaimo dvasinė būsena. Ir gavome tokį rezultatą, - kalbėjo meno kūrėjas Juozapas Jakštas.

Štai tokios mintys apie šeštadienį, liepos 15 d., pašventintą Vaiciukiškės kaimo kryžių, kuris pasitiks atvykstančius, palydės išvykstančius, ką į svečias šalis, ką į amžinybę, o amžinoji Dievo apvaizdos akis ir pats kryžius saugos kaimą nuo negandų.

Algis JAKŠTAS