Keletą įspūdingų didžiuliais geltonais ir švelniai rožiniais žemyn kybančiais žiedais augalų vazonuose vasaros pabaigoje pamačiau švenčionėliškės Kristinos kieme. Nemažus medelius ir krūmus primenantys labai gražūs augalai suintrigavo. Dar nebuvau tokių mačiusi. Pirma mintis buvo: „Tai greičiausiai durnaropės, jos taip pat puošiasi akį viliojančiais žiedais...“. Tačiau kieme užkalbinta šeimininkė paaiškino, kad tai egzotiškosios brugmansijos, tačiau puikiai augančios ir Lietuvoje, tik žiemai jas reikia perkelti į patalpas. Kristina savo kieme ir namuose augina daug įvairiausių gėlių – egzotinių ir tradicinių lietuviško darželio puošmenų – ir visos jos jaunai moteriai atsidėkoja vešlia lapija ir puikiais žiedais.

Beje, dar ne taip seniai brugmansijos buvo vadinamos durnaropėmis ir jungiamos su pastarosiomis į vieną bulvinių arba kiauliauoginių (Solanaceae) šeimos gentį. Dabar durnaropės (Datura) – stambūs žoliniai ir pusiau sumedėję augalai į viršų augančiais žiedais. O brugmansijos – stambesni krūmai arba medeliai, turintys žemyn svyrančius žiedus.

Angelų trimitais vadinama brugmansija vilioja daugelį gėlininkų. Šis augalas išsiskiria labai gausiu žydėjimu, lydimu puikaus svaiginančio aromato. Sodininkų internetinėse svetainėse rašoma, kad šio tolimųjų kraštų gražuolio žiedai ir lapai, kaip ir daugelio Pietų Amerikos augalų, yra nuodingi ir net pasižymi haliucinogeniniu poveikiu.

Brugmansijas, natūraliai paplitusias Pietų ir Centrinėje Amerikoje, po kitas pasaulio šalis išplatino tyrinėtojai. Nuo seno Pietų Amerikos indėnai su baime sėsdavosi po šiais augalais. Sakoma, kad būnant po jais, jiems pasirodydavo erelis, kuris praskrisdavo aukštai virš galvų ir išnykdavo. Indėnai šį vaizdinį laikė gija su anapusiniu pasauliu. Žyniai ir šamanai neretai šiuos augalus naudodavo savo apeigose.

Europiniame klimate, netgi pietiniuose regionuose, šį iki dviejų metrų išaugantį medelį rekomenduojama auginti dideliuose konteineriuose. Šis augalas yra daugiametis, jautrus žemesnei temperatūrai, todėl brugmansiją žiemos metu reikia perkelti iš sodo į patalpą, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +10° C.

Žinomos 6 brugmansijų rūšys, natūraliai paplitusios Pietų Amerikoje. Kambariuose dažniausiai auginamos kvapiosios (Brugmansia suaveolens) ir baltosios (B. x candida) brugmansijos bei jų veislės. Žydi ilgai ir gausiai, žiedų kiekis priklauso ir nuo krūmo dydžio.

Specialistų patarimuose sakoma, kad brugmansijos mėgsta saulėtą ir šiltą vietą. Vasarą puikiai auga lauke, tik reikia saugoti nuo stipraus vėjo. Auga greitai, todėl vazonas parenkamas didelis. Nuvytę žiedai reguliariai išskinami. Prieš šalnas augalas nugenimas ir pernešamas į šviesią patalpą. Žiemą geriausia laikyti vėsiai (12-15 °C), lieti tik perdžiūvus žemės paviršiui. Gali numesti dalį, o trumpam net ir visus lapus. Šiltame kambaryje žiemą žaliuoja ir toliau auga, bet be papildomo apšvietimo nežydi. Pavasarį ir vasarą saulėtomis dienomis brugmansijos išgarina daug vandens, todėl laistyti reikia gausiai, bet vandens padėkle nepalikti. Tręšti kas savaitę. Persodinamos kasmet arba bent pakeičiamas viršutinis žemės sluoksnis. Geriausiai tinka kompostinė žemė.

Dauginama auginiais. Nupjautos šakos lengvai įsišaknija pamerktos į vandenį. Jauni augalai sodinami po vieną iš karto į ne mažesnius kaip 2 l talpos vazonus. Greit pradeda augti ir žydėti.

Irena POŽĖLIENĖ