Radinys ūkiniame pastate

Lapkričio 9 d. apie 13 val. gautas pranešimas, kad Švenčionių r., Skireliškės k., vyras (g. 1940 m.) savo ūkiniame pastate, po grindimis, rado daiktą, panašų į revolverį ir septynis šovinius. Daiktus paėmė policijos pareigūnai.

Dar viena telefoninių sukčių auka

Lapkričio 12 d. apie 13 val. Švenčionių r., Daukšių k., į namų telefoną paskambino vyriškis, kuris, prisistatęs gydytoju, apgaulės būdu iš vyro (g. 1933 m.) išviliojo 10950 eurų.

Kiek vandens reikia degančiam namui užgesinti?

Kai dega gyvenamasis namas, apimti streso ir panikos gyventojai nekantriai laukia ugniagesių gelbėtojų. Ir kai šie, atvykę į gaisro vietą ir per kelias minutes išpylę iš gaisrinės cisternos kelias tonas vandens, pradeda ieškoti vandens šaltinio, kyla gyventojų susierzinimas ir pyktis: „Ir vėl be vandens atvažiavo...“ Dažnai žmonės piktinasi nė neįsivaizduodami, kiek reikia vandens gaisrui užgesinti.

Kai medinis namas dega atvira liepsna, jam užgesinti reikia labai daug vandens. Kad vyktų realus gesinimas, o ne jo imitavimas, vanduo turi būti tiekiamas atitinkamu intensyvumu. Atsižvelgiant į degančio pastato ypatybes ir degančių paviršių plotą, vandens tiekimo intensyvumas gali siekti 1-2 tūkst. litrų per minutę ir daugiau. Vidutinio tipo gaisrinės automobilinės cisternos, kurių priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose yra daugiausia, atsiveža 2-3 tūkst. litrų vandens. Vadinasi, pasiekus reikiamą vandens tiekimo intensyvumą, vienos cisternos vandens užtenka vos keletui minučių. Nutrūkus gesinimui dėl vandens trūkumo perniek nueina jau iki tol atliktas darbas, nes užgesintus paviršius vėl greitai pasiglemžia ugnis. Todėl dalis gaisrinių turėtų rūpintis vandens tiekimu, kaip tai daroma užsienyje, komentuoja Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Logistinio aprūpinimo komandos Specialiųjų priemonių aptarnavimo poskyrio vyriausiasis specialistas technologijos mokslų daktaras Vladimiras Suslavičius.

V.Suslavičius sako, kad gaisrinių cisternų, kurios galėtų vežti 7-10 tonų ar daugiau vandens, šalyje nėra daug. Be to, tokios automobilinės cisternos paprasčiausiai neįtelpa į daugelio dar sovietų laikais pastatytus ugniagesių komandų garažus. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos gesinti gaisrų dažniausiai važiuoja su sovietiniais ZIL ar GAZ automobiliais, kurie veža tik 1,5-2,5 tonos vandens. Per 1 minutę gaisro plitimo frontas vidutiniškai gali pasislinkti 1 metrą, o vertikaliais paviršiais – dar greičiau. Tad po 20 minučių atvykus į už 30 kilometrų kilusį gaisrą, tikėtina, kad liepsnos jau bus apėmusios visą namą. Visada gaisrą yra daug lengviau užgesinti, kai jis dar yra pirminėje stadijoje ir nėra išplitęs. Tam šalyje yra priimti atitinkami reagavimo normatyvai, tačiau dėl įvairių priežasčių – pavėluoto pagalbos iškvietimo, užtrukusio pagalbos signalo perdavimo reaguojančioms pajėgoms, kliūčių keliuose, technikos gedimo ir žmogiškųjų veiksnių pasitaiko atvejų, kai ugniagesiai atvyksta jau į gana išplitusius gaisrus, kurių gesinimui gali prireikti ne vienos dešimties tonų vandens. „Atvykus į tokį gaisrą pirmosioms pajėgoms jų standartiškai atsivežamų resursų gali neužtekti ne tik gesinimui, bet net ir gaisro plitimo stabdymui,“ – teigia V. Suslavičius.

V.Suslavičiui yra tekę matyti, kai gesinti gaisro atvažiavo vienas savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesys. „Ką jis gali vienas padaryti? Tokiais atvejais pats imdavo gaisrinį švirkštą ir padėdavo gesinti. Gerai dar, jeigu dar sena technika veikia. Kartą buvo, kad sugedo mašinos siurblys, paskui nebeužsivedė pats automobilis, o atvažiavus kitiems ugniagesiams jis dar buvo užtvėręs kelią degančio namo link ir teko jį patraukti...“, - prisimena V.Suslavičius.

Parengta pagal Policijos departamento ir PAGD inf.