Lapkričio 15-osios popietę Švenčionėlių biblioteka buvo sausakimša, mat gausiai žmonės susirinko į susitikimą su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Liudu Mažyliu. Dar daugiau besidominčių Lietuvos istorija ir mėgstančių dalyvauti susitikimuose su žymiais žmonėmis po poros valandų tą patį vakarą jau būriavosi ir Švenčionių bibliotekoje.

Šį pavasarį apie profesorių Liudą Mažylį vienu ypu sužinojo bene visa Lietuva. Chemikas, politologas, žurnalistas, kolekcininkas, istorikas Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve, tyliai ir ramiai nuvykęs ten autobusu iš Lietuvos, kovo 29 dieną, trečiadienį, surado originalų Vasario 16-osios Aktą lietuvių kalba.

Iš staiga tarsi sprogimas – profesorius Liudas Mažylis tapo garsenybe, kuriuo vieni besąlygiškai susižavėjo, kiti neslėpė apmaudo, stebėjosi, iš kur jis staiga atsiradęs, net visokiais „epitetais“ apdalino... Atgal iš Vokietijos profesoriui jau buvo suorganizuotas skrydis lėktuvu, oro uoste jį pasitiko ne tik šeima, bet ir valdžios atstovai, būrys džiaugsmingai nusiteikusių žmonių. Už Vasario 16-osios akto radimą profesoriui skirta Vyriausybės premija, Prezidentė jam įteikė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių.

Tuo metu buvo labai daug prirašyta straipsnių, parengta interviu su charizmatiškuoju profesoriumi, dėmesys neslūgsta ir iki šiol. Beto, jis filmuojasi istorinių įvykių rekonstrukcinėje laidoje LRT televizijoje. Daugelis tuomet kalbintų jo kolegų pabrėžė profesoriaus netradicinį mąstymą, kitoniškumą, skvarbų protą, pats profesorius dar išskiria ir kolekcininko azartą – visa tai jam ir padėjo atrasti Lietuvai tokį svarbų dokumentą valstybės 100-mečio išvakarėse. „Tik chemikas ir niekas kitas galėjo surasti Vasario 16-osios aktą“, - pabrėžė ir švenčionėliškė Antanina Dzenkauskienė, Trečiojo amžiaus universiteto studentų vardu sveikindama Švenčionėlių bibliotekoje apsilankiusį profesorių.

Lietuviškuoju Šerloku Holmsu ir kitais pagiriamaisiais epitetais tituluojamas Liudas Mažylis, man kažkuo primena filmų herojų Indianą Džounsą, kuris, taip pat yra universiteto profesorius, bet nepaisydamas pavojų ir patirdamas labai daug nuotykių neretai keliauja po pasaulį ir ieško dingusių istorinių vertybių. Toks pats degantis žvilgsnis, azartas, patogi ir neįpareigojanti apranga ir neišsemiami lobynai įvairiausių žinių.

Pasak Liudo Mažylio, artėjant Lietuvos valstybės šimtmečio šventei, kurią jau pradėjome švęsti, labai trūko šio dokumento. Tą patvirtina ir įvairiose Lietuvos vietose į susitikimus su juo ateinantys žmonės. Laisvės, orumo, mūsų tautos suverenumo dokumentas, 99 metus slapstęsis nuo mūsų, atsirado pačiu tinkamiausiu metu. „Jo pagrindinę mintį mes žinojome, žinojo ją ir tada prieš šimtą metų, o kai ta mintis apvaldo visus – visa kita yra tik priemonės, - sakė profesorius L.Mažylis, priminęs, kad ne tik dėl šios idėjos daug aukų sudėta, bet ir dėl žodžių junginio „Vasario 16-oji“ yra daug nukentėjusių. – Atrodytų, kam tas popierius, kai idėja dabar vis tiek jau nugalėjo, bet dėl to buvo gana gili ir aitri žaizda. O kur dar ta kažkokia vidinė kaltė, dažnai būdinga lietuviams, kaip čia tas dokumentas buvo pradangintas“.

Profesorius L.Mažylis sakė negalėjęs prognozuoti, kad paskelbus apie Akto suradimą, visos tautos reakcija buvo absoliučiai vieninga – totalus džiaugsmas, iki šiol apvaldęs visus, pakurstomas neslūgstančio žiniasklaidos dėmesio. Tai džiugina ir profesorių, nes parodo, kad tokio dokumento Lietuvai labai reikėjo, kad dabar galima švęsti ir išgyventi tos šventės pilnatvę.

Svarbaus Lietuvos istorijos periodo paskaitą profesorius pradėjo pristatydamas prieš šimtą metų, t. y. 1917 m., Europoje ir Lietuvoje vykusius procesus, priimtus sprendimus, patvirtintus dokumentais ir Vasario 16-osios akto signataro Petro Klimo dienoraštį, kuris yra vienintelis iš to laikotarpio. L.Mažylis išsamiai papasakojo ir apie istorines aplinkybes bei chronologiškai besirutuliojusius įvykius, politinius sprendimus didžiųjų pasaulio galybių svarstymus dėl Lietuvos valstybės sukūrimo, kurie galiausiai ir atvedė šalį į valstybingumą.

Įdomus susitikimas neprailgo, smagu, kad buvo susirinkę ir daug mokinių su mokytojais, o gyvas pokalbis ir svarbių dokumentų skenai sutvirtino istorines žinias. Auditorija turėjo profesoriui ir nemažai klausimų, linkėjo ir toliau tęsti istorinius tyrinėjimus bei apipylė gėlėmis. Profesorius Liudas Mažylis padovanojo mūsų bibliotekoms ir po Vasario 16-osios akto kopiją, pasakęs, kad labai norėtų ir jis būti pasirašęs prie signatarų, nors taip ir negalima, baltame Akto kopijos fone ranka užrašė, kad šis dokumentas Vokietijos Užsienio reikalų politiniame archyve surado Liudas Mažylis 2017 m. kovo 29 dieną Liudas Mažylis ir pasirašė, pašmaikštaudamas, kad štai taip sugalvojęs, kaip gali padėti savo parašą... Taigi visi apsilankę Švenčionėlių bibliotekoje Vasario 16-osios akto kopiją su jį suradusio profesoriaus autografu galės apžiūrėti atidžiau.

Taip pat profesorius L.Mažylis pakvietė jaunimą atvykti studijuoti į Kauno VDU bei prasitarė, kad tyliai dirba ir kitomis itin svarbių Lietuvai dalykų paieškos kryptimis.

Irena POŽĖLIENĖ