Įsigaliojo naujos renovacijos taisyklės. Parama vienur šiek tiek mažėja, kitur – didėja. Bendra valstybės paramos proporcija nesumažėjo.

Rengiantis daugiabučių modernizacijai, svarbu iš akių nepaleisti naujos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijos, kuri įsigaliojo nuo lapkričio 1 d.

Kaip pasakoja Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, per šį laiką su didesniais sunkumais nesusidurta. Šiemet kvartalinės renovacijos projektams bus skiriamas prioritetas skirstant paramą renovacijai. Aktyviai inicijuojant projektus ir gyventojams, ir administratoriams, ir kitiems renovacijos dalyviams reikėtų nepamiršti apie kelias svarbiausias modernizacijos naujoves, kurios įsigaliojo nuo lapkričio 1 d.

Atsinaujinti turėtų suspėti visi norintys. Naujajame modernizacijos etape kiekviena savivaldybė gali teikti neribotą skaičių paraiškų gauti paramai.  Tačiau yra trys svarbūs renovacijos projektų atrankos kriterijai: kvartalinės renovacijos projektams, aukštesnę energetinę klasę (pavyzdžiui A arba B) planuojantiems pasiekti daugiabučiams ir itin energiškai neefektyviems namams bus suteikta pirmenybė gauti valstybės paramą. Kitąmet planuojama atnaujinti apie 500 daugiabučių. Daugiabučiai, kurie kitąmet nepateks į finansuojamų projektų sąrašą, t. y. „liks už brūkšnio“, bus įtraukti į rezervinį projektų sąrašą ir galės atsinaujinti dar kitais metais. Siekiama, kad anksčiau ar vėliau modernizuoti savo būstą galėtų visi norintys. Paraiškos renovacijai teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) iki kitų metų vasario 1 d.

„Svarbu pažymėti, kad paraiškos BETA turi būti pateiktos jau gavus gyventojų galutinį pritarimą modernizacijai. Šią naujovę reikėtų ypatingai įsidėmėti renovacijos administratoriams“, – akcentuoja Aplinkos ministerijos atstovas.

Ko gero, labiausiai gyventojams aktuali naujovė – naujajame įstatyme nustatyti valstybės paramos dydžiai energinio efektyvumo priemonių įgyvendinimui. Kaip pastebi M. Narmontas, toks paramos intensyvumo įtvirtinimas įstatyme turėtų garantuoti, kad per ateinančius metus parama renovacijai išliks nepasikeitusi, o tai leis ir daugiabučiams, ir administratoriams, ir finansinėms institucijoms lengviau planuoti renovacijos procesą.

Pagal naująjį įstatymą energinio efektyvumo priemonėms skiriama 30 proc. parama.Tokio dydžio valstybės parama bus skiriama šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymui ir keitimui, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymui arba įrengimui, stogo, fasado sienų, cokolio šiltinimui, nuogrindos atnaujinimui, balkonų ar lodžijų įstiklinimui, butų ir visų kitų daugiabučio patalpų langų keitimui mažesnio šilumos pralaidumo langais, taip pat laiptinės ir rūsių durų keitimui, lifto atnaujinimui bei pritaikymui žmonių su negalia poreikiams.

Papildoma 10 proc. subsidija nuo šiol bus skiriama ir šilumos punkto modernizacijai arba naujo šilumos punkto įrengimui, šildymo sistemos subalansavimui, įrengiant šilumos apskaitos prietaisus. Tikimasi, kad tai paskatins įgyvendinti atnaujinimą, kuris apimtų ne tik šildymo sistemos, bet ir viso šilumos punkto modernizaciją.

Projekto administravimas nekainuos. 100 proc. valstybės parama bus skiriama visoms su renovacijos projektu susijusioms išlaidoms, tad investicijų plano rengimas, renovacijos projekto administravimas, techninės priežiūros išlaidos gyventojams nieko nekainuos. Kaip atkreipia dėmesį Aplinkos ministerijos atstovas, nors lyginant su šiemet prie renovacijos prisijungusiems namams teikta parama, naujajame etape parama energinio efektyvumo priemonėms sumažėjo 5 proc., tačiau 50 proc. padidėjo parama administracinėms renovacijos išlaidoms, tad bendra valstybės paramos proporcija nesumažėjo.

Kaip ir anksčiau, nepasiturintiems gyventojams, turintiems teisę į šildymo kompensaciją, renovacija nieko nekainuoja – valstybės parama jiems siekia 100 proc.

Keičiasi taisyklės, susijusios su palūkanomis. Naujajame renovacijos etape bus kiek kitaip teikiama valstybės parama – atsisakyta „nulinių palūkanų“. Tai reiškia, kad visa valstybės parama bus teikiama iškart po renovacijos projekto įgyvendinimo, o ne dalimis po kelis kartus. Keičiasi ir valstybės garantuojamų 3 proc. palūkanų laikotarpis – dabar lengvatines palūkanas renovacijos kreditui valstybė garantuos 5 metus. Anksčiau šis laikotarpis buvo ilgesnis, tačiau statistika rodo, kad dauguma gyventojų išmoka visą renovacijos kreditą būtent per 5 metus.

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. paraiškos dėl daugiabučio namo atnaujinimo priimamos vertinimui visuose Būsto energijos taupymo agentūros regioniniuose padaliniuose.

Naujausi Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenys rodo, kad vidutinė vieno buto investicija į renovaciją, įvertinus skiriamą valstybės paramą, siekia 6 570 eurų. Nors dauguma Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančių gyventojų susimoka renovacijos kreditą per pirmus penkerius metus, aktualumo nepraranda klausimai, susiję su renovacijos paskolos likimu tuo atveju, jeigu butas renovuotame name atiteks paveldėtojams, bus parduotas arba jo dabartiniai gyventojai tiesiog negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir mokėti kiekvieną mėnesį numatytos kredito dalies.

Paveldėtojams atitenka ir neišmokėta kredito dalis. Buto renovuotame name paveldėjimo atveju, visi su renovacija susiję įsipareigojimai pereina naujajam savininkui. Tai reiškia, kad jis privalo toliau mokėti paskolos įmokas pagal daugiabučiam namui renovuoti suteiktos paskolos grąžinimo grafiką. Tuo atveju, jeigu ankstesnis buto savininkas turėjo teisę į šildymo kompensaciją ir renovacija jam nieko nekainavo, o naujasis savininkas kompensacijos negauna, jis turi pradėti mokėti kredito dalį paveldėjęs butą. Svarbu pažymėti, kad paskolos dalies, kurią ankstesniam buto savininkui, turėjusiam teisę į kompensaciją už šildymą, jau padengė valstybė, paveldėjusiajam būstą mokėti nebereikia. Didesnių problemų buto renovuotame name paveldėjimas sukelti neturėtų, nebent ankstesnis savininkas paliko įsiskolinimų: Buto ar kitų patalpų paveldėjimo atveju pradelsti ir būsimi įsiskolinimai pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus visa suma perkeliami paveldėtojui. Buto pardavimo atveju, iki turto pardavimo dienos pradelsti ir priskaičiuoti įsipareigojimai lieka buvusio savininko įsipareigojimų dalimi, o būsimos vykdytinos prievolės perkeliamos buto ar kitų patalpų pirkėjui, jei pirkimo-pardavimo sutartyje nėra sutarta kitaip.

Dar vienas gyventojams aktualus klausimas: kas bus, jeigu jie praras darbą, nuolatines pajamas, ir nebegalės mokėti savo kredito dalies? Socialiai remtiniems asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą tvarką turi teisę į kompensaciją už šildymą, mėnesines paskolos įmokas ir palūkanas dengia valstybė. Vis dėlto, jeigu po renovacijos teisė į šildymo kompensaciją prarandama (pavyzdžiui, buto savininkas randa darbą ir jo finansinė padėtis pagerėja), paskolos įmokas už renovaciją tenka mokėti įprasta tvarka ir ta dalimi, kurios iki tol nebuvo padengusi valstybės parama.

Jeigu paskola nemokama dėl objektyvių priežasčių, pasiūlomi galimi skolos pertvarkymo būdai keičiant paskolos arba jos dalies grąžinimo palūkanų mokėjimo terminus. Vis dėlto jeigu skolininkas vengia paaiškinti delsimo priežastis, imamasi teisinių veiksmų skolai išieškoti, kreipiamasi ir į antstolius. Apskritai vėluoti net ir mėnesį – nerekomenduojama, nes pradedami skaičiuoti delspinigiai.

Kai kada gyventojai iš tikrųjų atsiduria situacijoje, kai praranda pajamas. Tuomet juos gelbsti teisė į kompensaciją už šildymą ir iš jos kylanti 100 proc. valstybės parama mokant renovacijos kreditą.

Parengta pagal AM inf.