Mes turime 387 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1896
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18097
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94127
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ryškus akimirkos trapumas

2017 m. gruodžio 9 d., šeštadienis Nr.90 (1719)

Lapkričio 23 d. į Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salę rinkosi poezijos ir fotografijos mėgėjai. Čia vyko poeto, fotografo Algio Jakšto ir saksofonininko Stasio Montrimo kūrybos vakaras „Dalinuosi meile“. Poetinis žodis, saksofono muzika ir sustabdytos žavios gamtos akimirkos – puikus derinys.

Apie poeto kūrybą leidėjas, vyr. redaktorius Danas Kaukėnas kalbėjo: „10 knygų – gražus jubiliejus. Prisimenu, kaip A. Jakštas atnešė pirmąją knygą ir nuogąstavo, kad gal daugiau nepavyks parašyti. Tuomet jam pasakiau, kad tai nepagydoma. Ir iš tiesų ši liga jį lydi visą gyvenimą. Gieda jis meilės himnus. Visose jo knygose dominuoja ta pati tema. Viskas pasaulyje kinta: granito uolos sudūla į pelenus, karaliai miršta, planetos irgi neamžinos, tik meilė viena nekinta.“

Pats poetas pasakytų taip: „Visatoje viešpatauja / Laikinumas... / Sušvitusi žvaigždė užgęsta, / Pražydusi gėlė nuvysta, / Nukritusi snaigė / }Žmės ašara pavirsta. / Net ąžuolas nuo žaibo / Miršta kirčio... / Ir mūsų laikas / Lyg krintanti žvaigždė / Sušvinta ir užgęsta. / Lyg snaigės ištirpsta / Mūsų dienos, metai... / Tik meilė –  / Trapi lyg snaigė, / Tvirta lyg ąžuolas, / Nepaklusni žemiškos / Būties laikinumui.“

Eilėraščiuose A. Jakštas žavisi būties paslaptimis, dega meile supančiam pasauliui ir sielojasi, jog visa tai, kas ypač gražu ir jaudina mūsų širdis, yra nepaprastai trapu, laikina. Tas laikinumas, viešpataujantis visatoje, dominuoja ir kūrėjo fotografijose. Uteniškiai grožėjosi žaviomis akimirkomis: medžiais ir laukais, paskendusiais stebuklingoje vakaro tyloje, kylančiu nuo žemės skambančiu rūku, rasos lašelių paslaptingumu.

Menine fotografija A. Jakštas pradėjo  domėtis  dar  1980-aisiais. Po poros metų ėmė dalyvauti respublikinėse  fotografijų parodose. 1988-aisiais pirmą kartądalyvavo tarptautinėje fotografijų parodoje Čekoslovakijoje. Nuo to laiko dalyvauta daugiau nei 200 respublikinių ir tarptautinių parodų Lietuvoje ir daugiau nei 40 pasaulio valstybių: Argentinoje, Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Bangladeše, Danijoje, Italijoje, Irane, Izraelyje, Ispanijoje, JAV, Japonijoje, Kinijoje, Švedijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Vietname, Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur.

Fotomenininko nuotraukose – ištuštėję kaimai, rudens melancholiškas žvilgsnis, meilė gimtinei. Taip gražiai viskas susiliejo – poezija, fotografija, muzika. Tiek fotografijos, tiek eilėraščiai, kupini laukų ir miškų ramybės, sidabro tylos, spinduliuoja meilę gimtajam kraštui, gamtai. Todėl nuotraukų ir eilėraščių posmų emocinė dermė suteikė dar daugiau žavesio ir įgavo naują skambesį.

Apie A. Jakštą, jo poeziją būtų galima pasakyti jo paties žodžiais: „Lyg kazino krupjė / likimas man ironiškai šypsojo. / Ir suko mano laiko ratą vis greičiau, / neišlošiau nei milijono, nei šlovės, / tik meilės lemtis atseikėjo man iki valiai / ir prie Parnaso prisiliesti leido. / Apdainavau aš gimtą žemę / ir motiną, ir tėvą, / bet meilei daugiausiai posmų skyriau. / Mylima moteris man buvo / angelas ir deivė, ir pragaro dvasia. / Likimas vis greičiau greičiau / mano laiko ratą suka. / Kur sustos jis? Nežinau...“

Vaiva LEIŠIENĖ

 
Reklaminis skydelis