Metams artėjant prie pabaigos paaiškėjo, kad gimnazijai trūksta lėšų – net 149 tūkst. eurų. Tai beveik trijų mėnesių atlyginimai. Mokytojus ištiko šokas. Dar birželį buvo suskaičiavę, kad turi 19 tūkst. eurų rezervą, o lapkritį staiga – toks minusas.

Iš kur toks lėšų trūkumas?

Profsąjungų dėka pavyko išsiaiškinti, kaip tai nutiko. Pabradės „Žeimenos“ gimnazija dar 2013 m. ŠMM ministro įsakymu buvo įrašyta į sąrašą „Savivaldybių teritorijoje esančios vienintelės gimnazijos ar vidurinės mokyklos tautinės mažumos mokomąja kalba“. Pasirodo, 2017 m. ŠMM derinant ministro įsakymo projektą dėl mokinio krepšelio, Švenčionių rajono savivaldybė Pabradės „Žeimenos“ gimnaziją kažkodėl pasiūlė išbraukti iš sąrašo „Savivaldybių teritorijoje esančios vienintelės gimnazijos ar vidurinės mokyklos tautinės mažumos mokomąja kalba“ ir įrašyti į kitą sąrašą - „Gimnazijos, esančios pasienio ruože“. Mokytojai sako, nežinantys ką manyti – ar čia klaida, ar sąmoningai buvo taip padaryta. „Mes taip siekėme tautinių mažumų gimnazijos statuso, taip džiaugėmės, kai jį suteikė“, - neslėpė apmaudo ir nuoskaudos viena mokytoja.

Sąrašo pakeitimas kirto per mokinio krepšelį - sumažėjo sutartinis mokinių apskaičiavimo koeficientas. Gimnaziją priskyrus prie pasienio ruožo gimnazijų, kai mokykloje mokosi nuo 300 iki 500 mokinių po 20-22 mokinius klasėje, labai sumenko finansavimas. Iki tol Pabradės „Žeimenos“ gimnazija, esanti net dviejų tautinių mažumų (rusų ir lenkų) kalbomis mokanti gimnazija, turėjo daug palankesnes finansavimo sąlygas, o klasėse buvo nustatytas vidutinis mokinių skaičius 15.

Po tokio valdininkų akibrokšto finansavimo sumažėjimas neturėjo jiems būti netikėtas, arba jie nesupranta, ką daro... Kai gimnazijos kolektyvui, kuris nieko nežinojo apie sąrašo pakeitimą, smogė žinia, kad trūksta 149 tūkst. eurų, nei meras, nei švietimo kuratoriai už galvų nesigriebė. Mokytojai pasakojo, kad direktorė pasiteisino, jog meras tiesiog liepė karpyti atlyginimus.

Pasak pašnekovių, „karpė“ beatodairiškai, su niekuo nepasitarusi, nieko nepaaiškinusi. Kolektyvas. sako, greitai atsekė, kad „saviems „nukirpo simboliškai – po kelis eurus, kitiems – ir po 80-150 Eur, net 250 Eur, o vienam asmeniui – 500 Eur. „Mes nieko prieš, jeigu reikia taupyti, sutinkame ir su algų mažinimu, bet ne tokiais metodais“, - neslėpė nuoskaudos kita pedagogė.

Tikisi atgauti trūkstamas lėšas

Atkaklūs mokytojai ne tik surado klaidą, bet ir tikisi, kad pavyks atgauti trūkstamas lėšas. Jiems labai padėjo Seimo narė Aušra Papirtienė, į kurią kreipėsi profsąjunga. Veltui mynę savivaldybės slenkstį, o pas merą taip ir neprisibeldę, pabradiškiai sulaukė geros žinios iš minėtos Seimo narės A.Papirtienės. Ji pranešė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė jai gruodžio 14 d. pranešusi, jog Pabradės „Žeimenos“ gimnazija artimiausiu metu bus perkelta iš pasienio ruožo mokyklų sąrašo atgal prie tautinių mažumų mokyklų. 2018 m. mokymo lėšos bus skirtos kaip savivaldybės teritorijoje esančiai vienintelei gimnazijai tautinės mažumos mokomąja kalba. 2017 metais dėl nesuprantamų priežasčių buvus pasienio ruožo mokyklų sąraše, gimnazijos prarastas lėšas reikėtų išskaičiuoti iš kaltininkų – gal valdininkų, gal direktorės, o gal iš visų kartu. Nes dabar niekuo nekalti mokytojai tebegauna „apkarpytus“ atlyginimus.

Bet istorija čia nesibaigia...

Direktorė praradusi kolektyvo pasitikėjimą

Lapkričio 30 d. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos pedagogai pasirašė nepasitikėjimo direktore pareiškimą – iš viso 43 prašai. Raštas skirtas merui Rimantui Klipčiui. Nors jis žmonių į savo kabinetą neįsileido, mokytojai tikisi, kad jo patarėjai ar padėjėjai raštą perdavė. Rašte konkrečiai surašytos priežastys, dėl kurių kolektyvas reikalauja juos išvaduoti nuo direktorės K.Maciusovič.

1. Nesilaiko kolektyvinės sutarties.

2.Nevykdo buhalterinės veiklos koordinavimo ir kontrolės.

3. Nederina metinės gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatos su gimnazijos taryba.

4. Nesugeba racionaliai panaudoti gimnazijai skirtų lėšų.

5. Darbe vadovaujasi savo asmeniniais interesais ir simpatijomis, o ne LR įstatymais ir gimnazijos interesais.

6. Nesilaiko elementarių etikos normų.

7. Nesprendžia esminių kasdienių problemų.

8. Užglosto ir netiria gimnazijos narių prašymų ir skundų įstaigos veiklos klausimais.

10. Nepuoselėja demokratinių gimnazijos bendruomenės santykių.

11. Nesirūpina gimnazijos mikroklimatu.

Ar panašu, kad dar galimas dabartinės direktorės tolesnis vadovavimas kolektyvui? Ar vaikams tokia atmosfera neatsiliepia ir ar nepažeidžiamos jų teisės? O rajono meras Rimantas Klipčius tyli ir net nesiteikia priimti gimnazijos bendruomenės.

Direktorė nesitraukia, rajono valdžia jos neliečia

Situacija gimnazijoje įkaitusi. Mokyklos bendruomenė ryžtingai nusiteikusi – reikalauja direktorės Katažinos Maciusovič, kuri per beveik 5 vadovavimo metus taip ir nesurado bendros kalbos su kolektyvu, atsistatydinimo. Kaip atvirai kalbama rajone, lenkų partijos palaikoma direktorė neįtinka ir lenkų pedagogams. Rusų ir lenkų klasių mokytojai vieningi – taip dirbti daugiau negalima. Jie skundžiasi, kad net patekti pas gimnazijos direktorę negali – jie tiesiog nieko neįsileidžia į kabinetą, sako, kad neturi laiko. Niekada!

Gruodžio 4 d. vykusiame mokyklos Tarybos posėdyje 9 iš dešimties Tarybos narių, atstovaujančių ir pedagogams, ir tėvams, balsavo dėl nepasitikėjimo direktore. Taryba nutarė pateikti Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos pedagogų pareiškimą „Dėl nepasitikėjimo direktore“ Švenčionių rajono merui Rimantui Klipčiui, kuris turėtų spręsti dėl direktorės atleidimo. Kitokio sprendimo gimnazijos bendruomenė nenori nė girdėti – toliau dirbti su šia vadove jie sako negalintys. Tą patį dar kartą patvirtino mokytojų ir tėvų atstovai, pagalbos ieškantys ir pas merą, ir Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tik merui, matyt, visa tai nelabai rūpi. Pas poną merą žmonės taip pat negali patekti – arba jo nėra, arba nepriima, sako - užimtas. Žmonės atvažiuoja iš Pabradės beveik pusšimtį kilometrų, o rinkėjų meru „karūnuotas“ ponas nei mokytojų, nei tėvų net į kabinetą neįsileidžia – siuntinėja tai pas švietimo specialistus, tai pas patarėją Eriką Demidovą ir administracijos direktoriaus pavaduotoją Arūną Čenkų, bet anie nieko nesprendžia. Taip ir sukasi užburtas ratas.

Mokytojai prašė, kad klausimą dėl direktorės nušalinimo svarstytų rajono tarybos Švietimo komitetas, bet paskelbtoje komiteto darbotvarkėje tokio kausimo nėra. Valdininkai puse lūpų lyg ir žadėjo į gruodžio 22 d. vyksiančio tarybos posėdžio darbotvarkę įrašyti, bet ir ten tokio klausimo pirmadienį žmonės nerado. Jiems buvo paaiškinta, kad čia „tokia smulkmena ir gali būti įtraukta vėliau“. Nieko sau smulkmena – sujauktas visos gimnazijos bendruomenės gyvenimas ir veikla. „Mes daugiau negalime dirbti su šita direktore“, - tvirtina mokytojų atstovai. Tėvai juos palaiko. Vaikus mokytojai stengiasi apsaugoti nuo šio konflikto. Net klausimą gimnazijos taryboje svarstė be jų.

Direktorė geruoju nesitraukia. Mokytojai pasakojo, kad jiems atrėžė „Ne jūs mane paskyrėte, ne jūs ir nuimsite“.

Tetos išnaudojo moksleivę

Kaip jau yra buvę šioje gimnazijoje, kai svyla padai, bandoma gintis palaikymo parašais. Mokytojos baisėjosi, kai sužinojo, kad vienuoliktokei garsi politikė senelė buvo liepusi rinkti parašus už tetą direktorę. Kaip viskas painu, ar ne ? Rajone kuo toliau, tuo painiau darosi, nes „savų“ voratinklis baigia apraizgyti viską. Taigi, pasak mokytojų, mergaitė dėl tokios veiklos patyrė pažeminimą, ją matė verkiant. Kilus pasipiktinimui, parašų akcija buvo nutraukta.

Grasina streiku

Gimnazijos bendruomenė vis dar laukia rajono valdžios sprendimo. Nesulaukusi grasina streiku.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ