Be valdžios priežiūros opozicijai nevalia nė žingsnio žengt?! Tokia neliberali ir nenormali situacija susidarė rajone valdant liberalams. Trečiadienį grupei opozicijos tarybos narių surengus susitikimus Švenčionėlių įstaigose, visą dieną neplanuotai  jiems įkandin sekiojo viena valdančioji ir net du mero patarėjai. Paaiškino, kad opozicijos surengtuose susitikimuose labai norėjo dalyvauti pats meras, bet negalėjo, tai atsiuntė juos...

Opozicija priversta ieškoti informacijos

Vargu ar rasite kitą rajoną, kad beveik pusės tarybos narių, esančių opozicijoje, veikla būtų taip apsunkinta, o teisės apribotos. Neužtenka to, kad tarybos posėdžiuose jų teisė kalbėti apribota 1 minute (kam pasakai, niekas negali patikėti), tai dar, pasirodo, ir informacijos jiems laiku niekas nepateikia. Net aplankytų įstaigų vadovams tai buvo netikėta.

Besirengdami 2018 m. rajono biudžeto tvirtinimui, grupė tarybos narių – buvęs vicemeras Kęstutis Trapikas, Darbo partijos ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai ryžosi patys surinkti informaciją ir išgirsti nuo savivaldybės priklausomų įstaigų padėtį tiesiogiai iš vadovų. Dalį klausimų susitikimų išvakarėse tarybos nariams pasiūlė Švenčionėlių gyventojai.

Neapsieita ir be netikėtumų. Pavyzdžiui, iš kur nekviesti valdžios pasiuntiniai taip tiksliai žinojo visų 9 susitikimų laiką? Prisijungusieji valdžios atstovai praktiškai tik stebėjo. Mero patarėjai, net ko nors paklausti, atsakinėjo: „Nežinau“, o Janinai Deveikienei šįkart opozicija nelabai leido reikštis. „Galite dalyvauti, klausytis, klausti – mes neribojame klausimų, bet vadovauti čia negalite“, - jau pradžioje pasakė Kęstutis Trapikas.

Malonus netikėtumas – kurie vadovai dieną prieš tai atsikalbinėjo, trečiadienį jau surado laiko. Tiesa, buvo ir pabėgėlių...

Vienas dalykas, bendras visoms aplankytoms įstaigoms, verčia susimąstyti – pasirodo, Švenčionėliuose problemų nėra, nebent smulkios, kurių vadovai nesureikšmina.

Švietimo įstaigose problemų nėra: atlyginimai – laiku, net premijos išmokėtos

Ir progimnazijos, ir gimnazijos direktorės tvirtino, kad mokytojai viskuo patenkinti. Mokinio krepšelio užtenka viskam. Kadangi rajono biudžetas perteklinis, aplinkai lėšų taip pat užtenka. Nerimą kelia vienintelis dalykas – mažėja vaikų. Ta pati problema ir vaikų lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ bei meno mokykloje. Tiesa, visos šios įstaigos, išskyrus meno mokyklą, prognozuoja ne tokį jau didelį sumažėjimą: 10-20 moksleivių. Pradėjus šešiamečių mokymą, laukiama net padidėjimo. Labiau nukentėjo meno mokykla, skaičiuojanti perpus sumažėjusį mokinių skaičių. Šiuo metu ją lanko 135 vaikai.

Kelia nerimą ir prieš porą metų Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje nušvilptas mero planas gimnazistus sugrūsti atgal į progimnaziją. Nei vienai, nei kitai bendruomenei tai džiaugsmo neteikia. Sutalpinti tai galima, tik štai sąlygos pablogėtų visiems. Progimnazijos direktorė Rita Gasparevičienė meistriškai išsisuko nuo atsakymo apie pasirengimą priimti gimnazistus. „Kalbos paleistos, tiek ir žinome“, - sakė ji. Iš to galima suprasti, kad tokių planų valdžia neatsisako. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje galimo perkėlimo grėsmė yra nemaloniausia problema. Niekas tokiai pertvarkai nepritaria. Direktorė Daiva Gaidamavičienė drąsiai išsakė tarybos nariams savo ir gimnazijos bendruomenės nuomonę dėl gimnazijos ateities. Pasak jos, verta investuoti į nedideles mokyklas, kuriose matomas kiekvienas moksleivis, yra geras mikroklimatas ir mokiniams ir pedagogams. Mokinių skaičius yra optimalus – 212 gimnazistų ir 49 suaugusiųjų klasėse (jaunimo klasių komplektuoti savivaldybė šiais metais neleido), iš viso 261. Palankiausias mokinio krepšelio finansavimas, kai moksleivių skaičius yra nuo 180 iki 300.

Kultūros centre taip pat problemų nėra, algos nevėluoja, pinigų netrūksta

Pradžioje atsisakęs susitikti su tarybos nariais jau pusantrų metų pusę etato dirbantis Švenčionėlių kultūros centro direktoriumi Švenčionių kultūros centro direktorius Aurimas Baliukonis trečiadienį jau mielai bendravo. Jo nuomone, kultūros centras turi turėti nuolatinį vadovą, bet jis – tik samdomas darbuotojas. Nesunku suprasti, kad turi daryti tai, kas paliepiama. Na, o šios rajono valdžios išskirtinis bruožas – nesugeba paskirti vadovų. Tarp „savų“ tinkamų eiti bent kokias pareigas nėra, o atviro konkurso skelbti vengia, tad tempia laiką.

Laikinas vadovas tvirtina, kad jokių problemų nėra. „O kaip renovacija?“ - klausė tarybos nariai. „Renovacija – ne problema, o gėris“, - dėstė laikinas direktorius. Ir čia pat atsiribojo, kad jis apie kultūros centro renovacija nieko nežino – viską tvarko savivaldybė... Žinoma, tuo nepatikėję (kas gi patikėtų?) tarybos nariai vėliau atlaidžiai svarstė: „Jie (vadovai) patiria labai didelį spaudimą, reikia juos suprasti“...

Renovacija, žinoma, gėris, bet kad vadovai nušalinti nuo to gėrio, tai nonsensas. Juolab, Švenčionėlių kultūros centre tas gėris turi labai jau įdomių apraiškų. Kalbama apie vidaus renovacijos pradžią, kai su išore vyksta kažkas neaiškaus. Akis bado agroplėvele „renovuotas“ stogelis virš paradinio įėjimo ir panašus seno mūro lopas kitoje pusėje pastato. Šaltinių teigimu, kad statybininkai tokiu originaliu būdu „išmušinėja“ nesumokėtus pinigus už atliktą darbą. Be to, taip ir neįrengtas įvažiavimas neįgaliesiems, nors viešiems objektams tai privaloma. O kultūros centro vadovas nieko apie tai nežino. Nežino ir mero patarėjai, visą dieną sekioję paskui tarybos narius, bet negalėję atsakyti į nei vieną klausimą.

Socialinių paslaugų centre - „auksinis sandėlis“

Susitikimo išvakarėse Švenčionėlių socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis buvo atsisakęs priimti tarybos narius darbo laiku, reikalavo teikti klausimus raštu ir pan., bet nusileido ir trečiadienį planuotu laiku buvo darbo vietoje, sutiko parodyti valdas. Labiausiai tarybos narius domino dušai, kuriais įstaigos vadovas viename tarybos posėdyje gyrėsi, ir paramai maisto produktais labiausiai skurstantiems produktų laikymo sandėlis, kurio įrengimui rajono taryba iš biudžeto skyrė net 25 tūkst. eurų. Pradžioje vadovas išsižadėjo šio objekto – neva socialinių paslaugų centrui jis nepriklauso. Paklaustas, o kur tada 25 tūkst. eurų, skirti sandėlio įrengimui, nudėjo nesupratęs klausimo. Kai Vytautas Bulka neatlyžo ir primygtinai prašė atidaryti, sakė, kad neturi raktų. Pagaliau raktai atsirado. Tarybos narių nuostabai, sandėlyje, skirtame produktams laikyti, stovėjo… naujutėlaitis baltos spalvos automobilis. „Kodėl patalpoje, skirtoje maisto produktams, laikomas automobilis?“ - stebėjosi tarybos nariai. Šis „radinys“ įdomus ir kitu aspektu. Ar šis automobilis nereikalingas įstaigos veikloje, jeigu stovi maisto sandėlyje, kuris net neaišku, kam priklauso, ir iš kur jis?

Socialinių paslaugų centro veiklos perspektyvos miglotos. Šalies valdžia užsimojo pasiekti, kad jau po poros metų šalyje nebūtų jokių vaikų globos namų – nei laikinų, nei ilgalaikių. Šeimynos turi būti iškeltos į namus ar butus. Tuo tarpu socialinių paslaugų centrui praėjusiais metais nepavyko nupirkti nei vieno būsto. Šiuo metu čia gyvena 34 vaikai, skaičius kinta, bet tik keliais.

„Švenčionių švaros“ direktoriaus pavaduotojo pavaduotojas G.Steckis pabėgo

Skamba kaip kalambūras, bet taip mūsų rajono valdžia etatus sudėliojo. Iš vakaro nesutikęs priimti oficialių svečių – tarybos narių - „Švenčionių švaros“ Švenčionėlių padalinio vadovas Gintautas Steckis kaip tarė, taip ir padarė – dingo iš savo kabineto ir iš Švenčionėlių. Meistrė paaiškino, kad vadovas išvažiavo į Švenčionis. Gaila, šiam vadovui klausimų turėjo ne tik tarybos nariai, bet ir visuomenės atstovai.

Pabėgo ir kitas komunalininkas!

Švenčionėlių seniūnijoje įvyko tikra drama. Seniūno pavaduotojos Aldonos Gudelienės maloniai pakviesti į erdviausią seniūnijos kabinetą, kuriame iki šiol dirbo visi ankstesni seniūnai, tarybos nariai užėjo ir susėdo. Kaip žinia, Švenčionėliuose seniūno nėra jau treji metai. Šalia pavaduotojos atsiradęs seniūnijos specialistas Albertas Razmys, kuris mano esąs seniūnas, nedraugiškai nužvelgė ir rėžė tarybos nariams: „Ar dėl spaudos buvo suderinta?“ Tarybos nariai paaiškino, kad jie organizavo susitikimą ir pakvietė spaudą. Vieša vieta, viešas susitikimas. Ko dar? Tarybos nariai (švenčioniškiai) nustebę smalsavo, kas čia toks? Jie sakė, kad ketino susitikti su seniūno pavaduotoja, o ne specialistais. Atrodo, tai A.Razmį, atsakingą už seniūnijos komunalinius reikalus, ne juokais supykdė. Nepadėjo ir priminimas, kaip gėdingai prieš metus susikompromitavo pats meras Rimantas Klipčius, kuris visų instancijų teismų buvo pripažintas kaltu už trukdymą žurnalistui. Visų nuostabai, seniūnijos specialistas A.Razmys, pareiškęs, kad čia jo kabinetas, pagrasino pats išeiti. Ir išėjo, o jam įkandin ir pavaduotoja. Kabinete liko vieni tarybos nariai. Pasitarę, jie nuėjo ieškoti pavaduotojos. Ne iš karto, bet buvusiai administracijos direktorei Vidai Rastenienei pavyko įkalbėti pavaduotoją. Visą tą laiką valdančioji Janina Deveikienė ir mero patarėjai Edvard Jedinskij ir Erikas Demidovas stebėjo ir net piršto nepajudino, kad apramintų netinkamai besielgianti savivaldybei pavaldžios įstaigos darbuotoją. Iškalbingas faktas, kurį mažai kas žino: mero patarėjas Erikas Demidovas yra atsakingas už viešuosius ryšius.

Toliau susitikimas seniūnijoje vyko gražiai. Tiesa, į mažytį pavaduotojos kabinetą net pusė svečių netilpo, liko tarpduryje ir koridoriuje. O dabar smagiausia žinia gyventojams: Švenčionėlių seniūnijoje jokių problemų nėra. Bent jau taip patikino tarybos narius seniūno pavaduotoja.

Sveikatos priežiūra – nei gerai, nei blogai...

Švenčionių PSPC direktorius Vytautas Vaitkevičius svečius sutiko labai draugiškai. Nei skundėsi, nei gyrėsi. Problemos – kaip visoje Lietuvoje. Mažėja pacientų, didėja gydytojų amžius, jų trūksta. Prie Švenčionėlių poliklinikos prisirašę 4700 gyventojų, likusieji – privačiuose šeimos gydytojų kabinetuose.

Vidutinis gydytojo atlyginimas rajone – 1200 eurų (iki mokesčių). Jaunesni bėga ten, kur atlyginimai kelis kartus didesni. Negana to, užvirė konkurencija tarp rajonų – pervilioja vieni iš kitų, mokėdami daugiau. Mums kyla grėsmė, kad Vilnius pervilios ir tuos, kurie dar dirba rajone.

Poliklinikos pastatas stūkso be rimtesnio atnaujinimo nuo 1956 metų. Normaliai suremontuoti pastatą reikėtų apie 400 tūkst. eurų, o planuojama tiek gauti visam rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui. Bet Vytautas Vaitkevičius nepraranda optimizmo – bent kiek pasitvarkysią, o gydytojų ieško visais galimais būdais, net 200 eurų priemoka vilioja. Situacija reikalauja rimtų sprendimų. Kol kas turime pas ką gygydytis, bet 68 proc. gydytojų rajone – pensinio amžiaus.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ