Giedrais vasario vakarais įspūdingai atrodys virš pietų horizonto iškilęs ryškiausių žiemos žvaigždžių supamas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas. Pietuose virš Šienpjovių žėrės Jaučio žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadų) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. O dar aukščiau švytės į patį zenitą įkopęs Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde. Kiek dešiniau spindės Persėjas. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių – Dvynių žvaigždynas, jį lengvai atpažinsime pagal dvi ryškias viena virš kitos išsidėsčiusias žvaigždes: Kastorą (aukščiau) ir Poluksą (žemiau). Žemiau Šienpjovių tekančiame Didžiojo šuns žvaigždyne žėrės šviesiausia viso dangaus žvaigždė – Sirijus. Ją šviesumu vasario naktimis pralenks tiktai Jupiterio planeta.

Spindės trys planetos

Jupiteris patekės po vidurnakčio ir iki ryto ryškiai spindės Svarstyklių žvaigždyne. Mėnesio pradžioje virš pietryčių horizonto pasirodys prieš 3 val., o pabaigoje jau – po 1 val nakties. Vasario 8 d. paryčiais mėnulio delčiagalis spindės kiek kairiau ir aukščiau ryškiojo Jupiterio.

Marsas seks įkandin Jupiterio. Virš pietryčių horizonto jis išnirs po 4 val., mėnesio pradžioje spindėdamas Skorpiono žvaigždyne, o vėliau persislinks į Gyvatnešį. Vasario 9 d. paryčiais mėnulio delčiagalį bus galima matyti neaukštai pietvakariuose spindintį kiek aukščiau Marso ant Skorpiono ir Gyvatnešio žvaigždynų ribos. Dešiniau ir aukščiau nuo jų – Svarstyklių žvaigždyne ryškiai žibės Jupiteris.

Saturnas tekės prieš auštant – mėnesio pradžioje apie 6.30 val., o pabaigoje po 5 val. jis iškils iš už pietryčių horizonto Šaulio žvaigždyne.

Veneros ir Merkurijus šį mėnesį nematysime.

„Juodasis mėnulis“ užstos Aldebaraną tik rugpjūtį

Šių metų sausis, pasibaigęs žiniasklaidoje „mėlynuoju mėnuliu“ vadinama antrąja pilnatimi, šiemet iš trumpiausio metų mėnesio vasario atims jo pilnatį. Vasaryje mėnulis taip ir nesuspės suaugti iki pačios pilnaties. Tad pilnatis stos tik kovo 2 d. Kai taip nutinka, tuomet vasario mėnesio mėnuliui populiarioje literatūroje priskiriamas „juodojo mėnulio“ vardas. Taip paskutinį kartą buvo nutikę prieš 19 metų – 1999 m., o kitą kartą nutiks jau 2037 metais. Šios „juodojo mėnulio“ sąvokos nereiktų painioti su taip pat vadinamu, įvairius žmogaus sielos patamsius perteikiančiu, astrologiniu simboliu, dar įvardijamu Lilit vardu.

Vasario 23 d. „juodasis mėnulis“ mums pateiks gražų reginį, vadinamą okultaciją. Tą vakarą, priešpilniu tapęs mėnulis, slinkdamas tarp Tauro žvaigždyno žvaigždžių, užstos ryškiausiąją šio žvaigždyno žvaigždę – Aldebaraną. Vilniuje tai truks maždaug nuo 19.15 iki 20.19 val, o Klaipėdoje nuo 19.08 iki 20.15. Aldebaranas pasislėps už kairiosios neapšviestos mėnulio pusės, o išnirs kiek daugiau nei po valandos iš šviesiosios dešinės apatinės mėnulio dalies.

Aldebaranas yra 14-ta pagal ryškį žvaigždė mūsų naktiniame danguje, ryškiausia iš visų Zodiako žvaigždynų žvaigždžių – raudonoji milžinė – 43 kartus didesnė už mūsų Saulę. 1997 m. astronomai aptiko ir aplink ją skriejantį 11 kartų už mūsų Jupiterį masyvesnį palydovą.

Jonas VAIŠKŪNAS