Praėjusią savaitę grupė tarybos narių lankėsi savivaldybei pavaldžiose Švenčionėlių miesto įstaigose, o šią savaitę - Pabradės miesto įstaigose. Šie susitikimai iš esmės skyrėsi jau vien tuo, kad Švenčionėliuose visą dieną įkandin sekiojo valdančioji Janina Deveikienė ir net du mero patarėjai. Pabradėje tokios „priežiūros“ nebuvo. Gal tai tik sutapimas, bet Pabradėje tarybos nariams niekas durų neužtrenkė ir žurnalistų neišsigando, bendravo laisvai.

Ką pamatė tarybos nariai Pabradėje?

Pabradės komunalinis ūkis: moderni vadyba, sėkmingos derybos, bet per mažos darbų apimtys augančiai įmonei. Netikėtumas – savivaldybė skolinga komunalininkams

Pabradės komunalinio ūkio (PKŪ) direktorius Andrejus Junda netikėtai užsukusius tarybos narius sutiko maloniai, bendravo dalykiškai ir atvirai. Palyginimui – Švenčionėliuose tarybos nariai „Švenčionių švaros“ Švenčionėlių padalinio vadovo G. Steckio kabinetą rado tuščią – vadovas, kurio pareigos skamba labai sudėtingai - „Švenčionių švaros“ direktoriaus pavaduotojo pavaduotojas, paspruko, nors susitikimo laikas buvo iš anksto suderintas. Po tokio nemandagaus incidento, įvykusio praėjusią savaitę, Pabradės komunalinio ūkio direktoriaus pagarbus priėmimas net nustebino politikus.

Direktoriaus kabinete iš karto dėmesį patraukė ant sienos iškabinti kažkokie grafikai. A.Junda paaiškino, kad tai - japoniška vadybos sistema, kai darbuotojai patys kasdien susirašo užduotis, planuoja darbus. Akivaizdu, kad moderniai valdomoje įmonėje kiekvienas darbuotojas, o jų 61, jaučiasi vertinamas, ir tai žmogų motyvuoja.

Įmonei vykdyti patikėtas funkcijas sekasi neblogai. Didelis pasiekimas – bendradarbiavimas su UAB INTERSURGICAL, kuri planavo įsirengti ir savo vandens gręžinį, ir savarankišką elektros tiekimą. Tai reikštų – atsisakyti paslaugų. Gamykla suvartoja vandens tiek pat, kiek miestas. Nesunku nuspėti, kaip šoktelėtų vandens kaina gyventojams, jeigu vartojimas sumažėtų perpus. A.Junda džiaugėsi, kad pavyko surasti abiems pusėms priimtiną sprendimą, kuris yra palankus ir gyventojams.

Pabradės komunalinis ūkis deda daug pastangų gerinant atliekų tvarkymą rajone. Taip, būtent visame rajone, nes „Švenčionių švara“, pasirodo, visai nesurenka antrinių žaliavų, tad Švenčionyse ir Švenčionėliuose stovinčius varpo formos antrinių žaliavų konteinerius ištuština pabradiškiai. Andrejus Junda taip pat papasakojo, kad įmonė vykdo švietėjišką veiklą – su mokymo įstaigomis dalyvauja ekologiniuose projektuose.

Inovatyviai dirbančiai įmonei ir gerai vadybą išmanančiam vadovui tarybos nariai neturėjo priekaištų, bet jų vizito tikslas buvo pirmiausia išgirsti problemas, kad tvirtinant biudžetą galima būtų priimti racionalius sprendimus, tinkamai paskirstyti rajono biudžeto lėšas. Ir štai – pirmoji problema. Andrejui Jundai pradėjus vadovauti, Pabradės komunalinis ūkis, galima sakyti, gelbėjo rajoną, kai „Švenčionių švara“ neteko licencijos vandens tiekimui kaimo vietovėse. Kad kaimas neliktų be vandens, šią gyvybiškai svarbią funkciją perėmė Pabradės komunalinis ūkis. Ankstesnis „Švenčionių švaros“ vadovas ne kartą yra sakęs, kad kaimo vietovių vandens ūkis „Švarai“ buvo lyg akmuo po kaklu. Praktiškai niekas per trejus metus nepasikeitė, bet funkcija būtina, o įmonė 2017 metais dėl to patyrė 80 tūkst. eurų nuostolį.

Nuostoliai kol kas neišvengiami. Palyginkime: mieste yra apie 20 kilometrų trasų, o kaimo vietovėse – apie 200 km, o vartotojų tiek pat. Be to, kaimuose vamzdynai neinventorizuoti, dažnai pakloti be projektų, nežinia kaip išraizgyti, daug kur supuvę. Savivaldybė nuostoliams dengti neskyrė nė cento. Įmonėje besilankiusių tarybos narių grupė buvo vieningi – būtina vandens tiekimą kaimuose dotuoti, kad vanduo kaimo gyventojams nebrangtų. Jų nuomone, reikėtų iš biudžeto skirti visus 80 tūkst. eurų, nors vadovas pageidautų bent 60 tūkst. eurų.

Antra problema – skolos. Neįtikėtina, bet pati savivaldybė Pabradės komunaliniam skolinga. Nors vadovas sako didelės bėdos tame nematantis, tarybos nariams tai buvo staigmena. 2017 metais savivaldybės biudžetas net kūpa – gauta daugiau kaip milijonas eurų viršplaninių lėšų. Kokios čia gali būti skolos? Pasirodo, Pabradės komunaliniam ūkiui savivaldybė skolinga už atliktus darbus 120 tūkst. eurų. Vieno mėnesio pajamos (be atliekų tvarkymo) sudaro maždaug 18-20 tūkst. Eur. Šaltinių teigimu, dar daugiau savivaldybė skolinga „Švenčionių švarai“ - vos ne 200 tūkst. eurų. Opozicija aiškinsis, kaip tai galėjo nutikti.

Direktorius nevengė kalbėti apie problemas, stengėsi paaiškinti. Kaip vieną jų įvardijo ir šiuo metu vyraujančią nežinomybę dėl vidaus sandorių. Paprastai sakant, šiukšlių išvežimo konkurso. Savivaldybė neskuba vykdyti nurodymo skelbti viešą konkursą, vis atlieka kažkokias studijas. Pabradės komunalinis ūkis ruošiasi dalyvauti ir turi ambicijų laimėti, bet kol kas, anot vadovo, nežinai, laimėsi ar nelaimėsi, ar čia pirkti techniką, ar ne, tokia padėtis – blogiausia.

Renovacija Pabradėje sunkiai skinasi kelią – labai sunku įtikinti gyventojus, bet, skirtingai negu Švenčionyse, ten žmonių niekas neapgaudinėja ir neverčia, tikisi, kad geroji patirtis įtikins abejojančius. Užtat Pabradė tapo skaidrumo pavyzdžiu kitiems miestams ir pademonstravo, kiek iš to laimi gyventojai. Daugiabučių administratoriaus – Pabradės komunalinio ūkio – direktorius A.Junda elgėsi principingai, atsisakė rajone pamėgtos „Nimetus“, laimėjo prieš ją teismą ir paskelbė renovacijos darbų pirkimą per CPO – elektroninę sistemą. Pirkimas įvykdytas per vieną savaitę. Taip pat operatyviai – per savaitę – buvo pasirašyta ir sutartis su kredituojančiu banku. Kai viskas skaidru – nėra jokių kliūčių. Dabar vyksta projektavimas.

Perkant per CPO renovacijos darbai atpigo įspūdingai – 18-28 proc., priklausomai nuo namo dydžio (kuo butų daugiau, tuo labiau atpinga).

Laukiama, bet su nerimu, ir vadinamo daugiabučių kiemų tvarkymo projekto, kurio ištakos – dar 2014 m. Sunku įsivaizduoti, kaip reikės suderinti vienu metu 6 firmų darbus viename objekte, ir kas laukia gyventojų.

Susidarę gerą įspūdį, tarybos nariai svarstė, kad potencialo turintis Pabradės komunalinis ūkis faktiškai apribotas tarp dviejų seniūnijų ir turi per mažas darbų apimtis. Didesnę dalį rajono aprėpia trejus metus į chaosą grimztanti „Švenčionių švara“, kuri nerodo pažangos. Ar ne ūkiškiau būtų rajone turėti vieną komunalinę įmonę?

Ir Pabradės seniūnijai savivaldybė skolinga

Maloniai sutiko tarybos narius ir Pabradės seniūnas Edvard Voršinski. Jo nesutrikdė ir žurnalisto dalyvavimas. Vėlgi – su Švenčionėliais nėra ko ir lyginti. Praėjusią savaitę tarybos nariams užsukus į Švenčionėlių seniūniją, seniūnu vadinamas specialistas Albertas Razmys, vos ne kaip meras prieš metus, piestu stojo pamatęs žurnalistę, mane. Bet pasimokęs iš mero klaidų, kad nepatektų į teismą, nieko nevarė, pats išbėgo iš kabineto, nepagarbiai palikęs sutrikusius ne tik tarybos narius, bet ir mero patarėjus.

Tai štai, Pabradės seniūnijoje viskas buvo priešingai. Gal todėl, kad čia seniūnas tikras. Seniūnas vaišino kava, pasakojo apie seniūnijos kasdienę veiklą. Svarbiausias darbas – kad visur būtų tvarkinga, tai tą ir stengiasi daryti. Ypač teko pasistengti vasarą prieš „Ežerų sietuvos“ festivalį. Papildomai pinigų nebuvo skirta, o papildomų darbų atsirado daug.

Dar vienas netikėtumas - Pabradės seniūnijai savivaldybė skolinga 50 tūkst. eurų. Tarybos narius dar kartą nustebino, kad savivaldybė nefinansuoja savo įstaigų, nors pinigų yra – nepamirškite virš plano gauto milijono.

Tiesa, sunkiai atsakinėjęs į tarybos narių klausimus seniūnas negalėjo aiškiai pagrįsti, kaip atsirado ši skola. Galima suprasti - seniūnas dirba neseniai, apie metus, be to, tarybos nariai užsuko netikėtai, nebuvo kada pasiruošti, neturėjo po ranka skaičių. Iš atminties nelengva atsakyti, kiek tonų žvyro pirkta kelių būklės gerinimui, kaip greideruoti žvyrkeliai ir, bene sunkiausias klausimas – kaip Pabradė išsiverčia be viešojo tualeto... Seniūnas negalėjo atsakyti ir į detektyvu virtusį klausimą dėl metų pabaigoje atsiradusios kažkokios sąskaitos – 30 tūkst. eurų. Seniūnas mano, kad ji galėjo pasimesti tarp buhalterių. Bet čia – jau kita tema. Apskritai seniūno pastangos ir geranoriškumas – akivaizdūs.

Pabradės „Ryto“ gimnazija: pigūs pietūs vaikams ir baisi aktų salė

Gimnazijos direktorė Laima Markauskienė atidėjo planuotą vizitą į Švietimo skyrių (trumpiau pavadinsime jį taip) ir maloniai pasiliko pabendrauti su atvykusiais tarybos nariais, kurie tradiciškai klausė, kokios problemos.

Direktorė pradėjo nuo malonesnės dalies. Didžiausia rajono mokykla (514 mokinių) gyvena labai gerai, mokinio krepšelis tenkina visus poreikius, o metų pabaigoje visiems išmokėti 100 proc. atlyginimo dydžio priedai.

Ne pirmą kartą pastaruoju metu girdint tokius ir panašius mokyklų vadovų žodžius belieka suabejoti dėl šalyje keliamų švietimo problemų, grasinimų streikais.

Buvo paliestas ir maitinimo klausimas, kurio sprendimas rajone vėl atiteko mokykloms. Nors tai - nebūdinga funkcija, kurios savivaldybėms buvo rekomenduota atsisakyti, perduodant smulkiajam verslui. Direktorė pripažino, kad turėjusi vargo, kol sukomplektavo virtuvės kolektyvą, bet dabar labai patenkinta, kad maistas vaikams tapo labai pigus. Pavyzdžiui, porcija bulvių plokštainio vaikams kainuoja 21 centą, mokytojams – 26 centus (su antkainiu). Iš tiesų – pigumėlis. Bet iš kur tokia kaina? Ogi todėl, kad kainą sudaro tik produktų savikaina. Visas kitas išlaidas, kurios turėtų įeiti į patiekalo kainą (virėjų atlyginimai, mokesčiai, elektros sąnaudos, virtuvės įranga, patalpų priežiūra ir etc.) apmokama iš rajono biudžeto. Nemokamų mainų nebūna, už viską kas nors turi sumokėti. Už atpigusį maitinimą sumoka visi rajono gyventojai. Direktorė vis tiek nesutiko su politikų aiškinimu: „Ar tai blogai, kad mūsų vaikai valgo pigiai?“

Direktorė parodė ir didžiausią gimnazijos problemą natūroje – baisios būklės aktų salę, užtvertą avarine juosta ne šiaip sau. Patalpos tikrai pavojingos ir atrodo kaip lopas ant gražaus kostiumo. Kažkokia sisteminė rajono valdžios yda ar mada, ar dar kažkas – pridaryti skolų, neužbaigti darbų, nors pinigai kišenę plėšia, kaip tvirtino tarybos nariai, o jie juk žino. Ką reiškia tie keliasdešimt tūkstančių iš neplanuotai surinkto milijono, ir mokiniai turėtų normalią salę. Tarybos nariai pabrėžė, kad salės remontui pinigai turi būti skirti nedelsiant.

Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos problemos sprendžiasi

Po kardinalių permainų – direktorės atleidimo ir laikinai einančios paskyrimo – šioje gimnazijoje lankėsi Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Ji patikino kolektyvą, kad koeficientai mokytojams nebus mažinami, taigi, ir atlyginimai nemažės. Meras ministrės akivaizdoje pažadėjo, kad savivaldybė skirs trūkstamus 70 tūkst. eurų šiems mokslo metams užbaigti, dalį lėšų skirs ministerija. Nuo kitų mokslo metų keisis apmokėjimo tvarka. Gimnazija yra tautinių mažumų mokyklų sąraše. Klaidos ištaisytos. Tarybos nariai, paisydami 100 dienų principo,  į šią gimnaziją neužsuko.

Stebėdamiesi, kodėl rajono valdžia turi lėšų ir jų neskiria savo įstaigoms, net savo skolų nesumoka, tarybos nariai Vytautas Bulka, Vida Rastenienė, Vaclavas Gabrinovičius, Romualdas Pauliukevičius ir Kęstutis Trapikas rengiasi pateikti tarybai pasiūlymus. Rajono biudžetą numatoma tvirtinti sausio 31 d., trečiadienį. Įprasta tarybos posėdžių diena – ketvirtadienis, bet šį kartą, dėl kažkokių priežasčių tarybos posėdis perkeltas iš įprastos dienos.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ