Naujos, modernios energiją taupančios lemputės mums garantuoja mažesnę sąskaitą už elektrą: šviečia 5-15 kartų ilgiau nei anksčiau įprastos kaitrinės lemputės, be to, sunaudoja net 5 kartus mažiau elektros energijos – net 80-90 proc. jos paverčia šviesa. Mūsų rinkoje atsiradusios prieš dešimtmetį, jos daugeliui vis dar yra naujovė, nors jau nuo 2013 m. mums gerai pažįstamomis senosiomis kaitrinėmis lemputėmis neprekiaus nė viena Europos Sąjungos šalis. Jei apie energiją taupančių lempučių privalumus viena ausimi dar esame girdėję, kur dėti panaudotas, kodėl jos priskiriamos pavojingoms atliekoms ir kodėl jomis reikia atsikratyti saugiai – žino retas.

Nors ES direktyvos įpareigoja šalis nares surinkti atitinkamus energiją taupančių lempų kiekius, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra išplėtotos infrastruktūros, sudarančios šalies gyventojams sąlygas atsikratyti šiomis atliekomis arti namų. Tiesa, pernai surinkti perdegusių lempučių kiekiai viršijo šalies Vyriausybės iškeltą minimalią užduotį 2011-iesiems – surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 44 proc. parduotų energiją taupančių lempų, tačiau didžiąją dalį panaudotų lempučių perdirbti atidavė įmonės. Tuo metu pavieniai Lietuvos gyventojai panaudotomis lemputėmis teisingai atsikrato gana vangiai.

Pasak energiją taupančių lempučių surinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės, problema, kad Lietuvoje trūksta ne tik skaidrios ir vieningos šių elektros atliekų surinkimo sistemos, bet ir visuomenės švietimo. „Jei dabar paklausčiau į bet kurį prekybos centrą atėjusių žmonių, ar jie žino, kad čia pirkdami energiją taupančią lemputę gali iškart atiduoti ir jau nebeveikiančią, teigiamus atsakymus būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų “, – įsitikinęs T. Ruželė. Jo teigimu, „Ekošviesa“ sieks, kad ateityje visi prekybos centrai priimtų senas lemputes – net jei žmogus ir neperka tuo pat metu naujos.

Turbūt dar mažiau žinančiųjų, kad energiją taupančios lemputės dėl jose esančio gyvsidabrio priskiriamos prie pavojingų atliekų. „Sudužus lemputei namie, tereikia apie 15 minučių vėdinti patalpas, tačiau didžiausias pavojus kyla tada, kai dideli tokių lempučių kiekiai, susirinkę komunalinių atliekų sąvartynus yra sutraiškomi ir į aplinką išleistas gyvsidabris patenka į gruntinius vandenis arba artimiausius vandens telkinius – šiuose vandenyse sugautoje žuvyje jau yra didelė gyvsidabrio koncentracija, – sako „Ekošviesos“ vadovas.

Ugdydama Lietuvos gyventojų sąmoningumą saugiai atiduoti perdirbti panaudotas energiją taupančias lemputes, „Ekošviesa“ kartu su Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA) ėmėsi steigti lempų atliekų surinkimo vietas. Sausį prekybos centro „Senukai“ parduotuvėse 14-oje šalies miestų pastatytos pirmosios specialios dėžutės, į kurias žmonės gali dėti neveikiančias lemputes. Tokios dėžutės stovės ir Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „LESTO“ klientų aptarnavimo centruose, planuojama, kad jos atsiras ir kituose prekybos centruose – „Topo centras“, „Avitela“ ir kt.

„Atnešę perdegusias lemputes į jų surinkimo punktus prekybos centruose žmonės turi būti atidūs – lemputes dėti į dėžutes atsargiai, jokiu būdu nemesti, kad sudužusios jos nepaskleistų gyvsidabrio garų“, – atkreipia visų dėmesį T. Ruželė.

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui. Elektrą taupančių lempučių surinkimo punktai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Prienuose, Zarasuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Elektrėnuose, Alytuje ir Telšiuose. Šių punktų adresai skelbiami interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt