Mes turime 297 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5732
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19592
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91949
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Paukščių teatro aktoriai

2018 m. vasario 7 d., trečiadienis Nr.10 (1734)

Žiema – rimtas išbandymas liekantiems žiemoti paukščiams, o įrengtos prie namų lesyklėlės bent nedideliam jų būriui padeda lengviau išgyventi žiemą. Maitindami paukščius, mes turime puikią progą stebėti jų gyvenimą, tarpusavio santykius. Tai tikras paukščių teatras, kur vaidina įvairaus rango aktoriai.

Šiemet mano lesyklų teritorijoje jau apsilankė 19 paukščių rūšių. Užsuka net ir tokie reti paukščiai – šiauriniai kikiliai. Kol nelesindavome žiemos metu, net nežinojau, kad yra net kelių rūšių geniai, pasmaguriauti lašinukais ir aliejuje išmirkytu batonu užsuka didysis, vidutinis ir mažasis geniai. Kažkaip pikčiausias pasirodė vidutinis genys, vieną kartą prisiartinusiai zylei taip kalė savo aštriu lyg kaltas snapu, tai net pūkai paskraidė... O va praeitą savaitę stebėjau didžiųjų genių šeimyninį kivirčą. Lesa sau ramiausiai genys lašinius, ir atskrenda genė, kuri vietoj to, kad pasirinktų kitą lašinių gabalą, ėmė artėti prie genio ir tuoj pat buvo kaip reikiant aptalžyta ir pastatyta į vietą. Apsukusi ratą nutūpė prie kito lašinių gabalo. Tai, kad pešasi karklažvirbliai su žaliukėmis, jau įprastas vaizdelis, bet kai žaliukė ima ir puola kur kas stambesnį snapą turintį sviliką ir jį suerzina, tai tas už sutrikdytus ramius pusryčius nelieka skolingas, pagalvoji, kad ir tarp paukščių yra įžūlių „asabų“. Žinoma, kai pasirodo kėkštas, kiti laikosi atokiau ir užleidžia jam vietą. Tiesa, prieš kelias dienas didysis genys nepaliko savo pamėgto lašinių gabalo ir kėkštas, pašokinėjęs ant šakos, nuskrido, o sugrįžo tik kai genys, sočiai prisikirtęs, nuskrido.

Didžiausią stresą ir daugiausia baimės paukščiams sukelia paukštvanagio pasirodymas horizonte, ir vos tik jis ima artėti, paukščiai lekia kas sau kaip akis išdegę arba sustingsta ir tokioj būsenoj išbūna tol, kol pavojus praeina. Praeitą ketvirtadienį, rašydamas straipsnį, išgirdau, kaip išgąsdinta zylė atsitrenkė į lango stiklą, bet nors ir kontūzyta šiek tiek, nėrė į eglę slėptis, tą pačią akimirką pamačiau, kaip solidus paukštvanagis atsitūpė ant šakos virš lesyklos. Pačiupęs fotoaparatą spėjau nuspausti tris kadrus, iš kurių vienas pasirodė visai kokybiškas. Ir dabar, rašydamas apie paukščių teatrą, stebiu nenutrūkstamą vaidinimą, kuriuo paukščiai atsilygina mums, žmonėms, už maistą, gelbstintį badmečiu. O stebėdami paukščius, geriau pažįstame ir jų įvairovę.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis