Stulbinantis dalykas! Šiandien mes švenčiame su dideliu džiaugsmu Velykųdieną, o priešdu tūkstančius metų, išaušus pirmajai savaitės dienai po Jėzaus nukryžiavimo, pirmajai krikščioniškųVelykųdienai, tai dienai, kuriąViešpats padarė, kad visi galėtume joje amžinai linksmintis ir džiūgauti, Jonas, Petras ir kiti mokiniai dar netikėjo, kad jųmokytojas gali prisikelti, jie dar nesuprato, kad Jėzus, jųMokytojas, turėjo prisikelti išnumirusių.

Mūsųtikėjimas Viešpaties prisikėlimu ateina išJėzaus apaštalųir remiasi pirmųjųmokiniųliudijimu.

Vis dėlto, šiandien, mąstant apie tuščiąViešpaties kapą, mums galbūt sunku išvengti įspūdžio, kad bent laikinai (tarsi stovintys ant milžino pečiųnykštukai), mes žinome daugiau apie prisikėlimąnegu apaštalai, galime žvelgti giliau ir toliau negu jie. Tačiau mums išlieka pavojus prisikėlimąužmiršti, pavojus mąstyti ir elgtis tarsi prisikėlimo nebūtų, tarsi Kristus nebūtųdėl mūsųprisikėlęs.

Prisikėlęs Jėzus yra visada su mumis, saugo mus nuo bet kokios nevilties, jis skatina mus gyventi su Juo kasdienėje maldoje. Mums yra būtina atidžiai stebėti kaip Apaštalai, kurie išpradžios buvo mokytojo nukryžiavimo sukrėsti ir papiktinti, po truputįatsigavo, pasiekdami aukštesnįtikėjimo bei vilties lygmenį. Toks pavyzdys mums ištikrųjųšiandien gyvybiškai yra reikalingas.

Velykųšvenčiųevangelijos skaitiniai pasakoja, kaip pirmieji mokiniai ir moterys, liūdni ir pilni abejonių, palaipsniui atrado tikėjimąir viltį, įsitikino, kad Kristus yra tikrai prisikėlęs, jog pagal Raštąir prisiminępaties Jėzaus žodžius, Kristus turėjo prisikelti. Kad atrastųtikėjimą, mokiniams reikėjo ne tik pamatyti tuščiąkapą, skelbiančius angelus, bet ir patįprisikėlusįViešpatį. Jie turėjo prisiminti tuos Jėzaus žodžius ir jo gyvenimo įvykius, kad galėtųsuvokti, kaip išsipildėRaštuose pranašautus dieviškojo plano mesijinis pažadas.

Evangelistas Lukas pasakoja, kaip moterys, stovėdamos prie tuščio kapo, girdėjo angelo žodžius : „Atsiminkite, kąJėzus yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas įnusidėjėliųrankas ir nukryžiuotas, o trečiądienąprisikelti“...“jos, (moterys) prisiminėJėzaus žodžius, kuriuos buvo visiškai pamiršusios. Evangelijųknygos mums primena, kad Kristus tris kartus labai aiškiai pranešėapie savo mirtįir prisikėlimą.

Jėzus skelbė: „O kai prisikelsiu, ašnueisiu pirma jūsųįGalilėją“. Visi mokiniai buvo kviečiami sutikti Jėzųant aukšto kalno Galilėjoje, gyvenimo su Kristumi patirties šalyje.

Evangelistas ir Jėzaus mokinys Matas atskleidžia mums tai, kad Kristaus mirties akimirkąiškarto įvyko pats radikaliausias pokytis. Suiro senasis pasaulis ir gimėnaujasis. Tamsybės ir mirties jėgos jau nugalėtos. Nuodėmiųuždanga mūsųnebetrukdo prieiti prie Tėvo.

Velykos mums skelbia - Dievo vaikųpasaulis jau prasidėjo ir jis bus amžinas. Priimkime šįViešpaties teikiamądžiaugsmą. Mes tikime atnaujintąpasaulį, žlugus įstatams mirties, dovanąamžino gyvenimo, kuris nepaliaus niekados.

Kristus tikrai prisikėlė, aleliuja, aleliuja.

Kunigas Medardas ČEPONIS