Mes turime 370 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2483
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18684
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94714
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Iš gimtadienio staigmenos gimusi knyga

2018 m. balandžio 18 d., trečiadienis Nr.28 (1752)

Jeigu kas sakys, kad miestelyje nėra žmonių, vargu ar tuo patikės penktadienį, balandžio 13-ąją, dalyvavę knygos pristatyme Švenčionėlių bibliotekoje. Skaitykla buvo sausakimša: pristatyta papildomų kėdžių, suolų, žiūrovai glaudėsi ir po du ant vienos kėdės, tačiau vis vien daug kam teko renginyje dalyvauti stačiomis. Anšlagas... Susidomėjimas Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos mokytojos Vilhelminos Urbonienės ir gamtininko, buvusio šios mokyklos mokinio gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus knyga „Minčių kryžkelėse“ buvo didžiulis. Prisirinko svečių ir iš arti, ir iš toli: draugų, giminių, artimųjų, kaimynų, bendradarbių, sielos sesių ir brolių, socialinių tinklų bičiulių, mokytojų, mokinių ir tiesiog miestelio gyventojų.

Vakaro pradžioje Lukas Kuleš (mokytoja ekspertė Loreta Šidlauskienė) atliko muzikinį kūrinį fortepijonu ir trumpai pasidalino džiaugsmu iš ką tik įvykusio sėkmingo jam tarptautinio konkurso Portugalijoje. „Atidarai stebuklingas knygų dureles ir pro jas pabėgi iš kasdienybės“, - pristatydama knygos autorius Vilhelminą ir Andrejų sakė Švenčionėlių miesto bibliotekos vedėja Stasė Busilienė.

Iš gimtadienio staigmenos gimusioje nestandartinėje mokytojos ir mokinio pokalbių knygoje apstu visko ir bėgimo nuo kasdienybės, ir svajonių, ir iš kasdienybės gimstančių sukrečiančių atradimų, amžino gyvenimo prasmės ieškojimo ir atradimo bei dvasinio augimo. Kokia gi ta gimtadienio staigmena!?. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko ypatingo: mokinys (Andrius) mokytojai (Vilei) atsiuntė užrašytas dienos mintis. Ir mintys, matyt, buvo kaip niekad „į temą“, ir diena tinkama... Kažkas „spragtelėjo“, kaip Vilhelmina Urbonienė prisipažino – buvęs savotiškas spyris, ir štai laikome rankose knygą.

Tai nėra įprastas mokinio ir mokytojos pokalbis, tai tarsi dviejų artimų sielų bendravimas eilėraščiais, fotografijomis, esė, paveikslais, minčių nuotrupomis, trumpais pastebėjimais ir netgi... tuščiais lapais. Taip taip! Tuščiais knygos lapais, kuriuose kiekvienas iš mūsų kviečiamas prisijungti prie šių autorių ir parašyti savo rašinį – sielos simfoniją. Šiuo atžvilgiu, kaip pastebėjo renginį moderavusi lituanistė Laimutė Martinkevičienė, - moderni knyga, tačiau joje nėra naujadarų, nėra keistų formų ar daug tarptautinių žodžių.

„Mano kaime gyvena 7 žmonės. Visi gyvename draugiškai, kaip tikri kaimynai. Bet priskirk juos 7 partijoms, 7 religijoms, 7 socialiniams sluoksniams, 7 tautinėms mažumoms, 7 seksualinėms orientacijoms... Ir nebeliks nei draugystės, nei kaimynystės. Tik 7 priešai. Vardan taikos šiame gyvenime neturėtume būti vieni kitiems daugiau nei kaimynai ir mažiau nei draugai. Kuo mažesnė bendruomenė, tuo mažiau jai reikalingas tas žmonių skirstymas pagal rūšis. Štai kodėl mažai šaliai – Lietuvai – taip sunku būti vieningai.“, - tam tikrą receptą knygoje „Minčių kryžkelėse“ siūlo Andrius.

Vilės kaimynas (nes „ant tiesiųjų“ vienas nuo kito netoli gyvena) meno kūrėjas Juozapas Jakštas, sakė Vilę pažįstantis nuo pirmųjų Sąjūdžio Švenčionėliuose žingsnių. Šių dviejų talentingų ir giliai mąstančių žmonių knygą jis pavadino sukrečiančiai įdomia. Pasak jo, knyga parašyta ne šiaip sau skaitymui, o studijoms, ir ne pirmų klasių mokiniams, o jau pažengusiems studentams, o žmogaus gyvenimo prasmė čia – pagrindų pagrindas.

„Moderniame pasaulyje, kur Šventąjį Raštą keičia Vadovas, šiltą bendravimą – viešieji ryšiai, labai svarbu nuoširdūs pokalbiai“, - sveikindama autorius Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos administracijos ir kolegų vardu sakė pavaduotoja ugdymui Asta Činčikienė.

Į knygos pristatymą iš Vilniaus buvo atvykęs ir Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas Juras Eidukas, kuris parašė ir išsamią recenziją „Minčių kryžkelės tai „Ilgesys ir valia“. Pasak jo, šioje knygoje labai daug jausmų, o jausmai dažniausiai yra tai, nuo ko norime pabėgti. J.Eidukas linkėjo Vilei ir Andriui nesustoti ir toliau rašyti knygas bei pasidžiaugė, kai tiek daug žmonių susirenka į knygos pristatymą, vadinasi iš juodos juostos įžengėme į baltą.

Labai prasmingas buvo ir ilgametės pedagogės, muziejininkės, kraštotyrininkės, šviesuolės Viktorijos Lapėnienės sveikinimas – trijų kartų susitikimas. Vilė ir jos vyras Arūnas – V.Lapėnienės mokiniai, o Andrius – Vilės, ir šios trys kartos banguoja viena pasaulio suvokimo banga. „O jeigu darytume kitaip: vietoj nuolatinių draudimų vaikams rodytume vien tik galimybes. Kokia tada užaugtų karta? Koks tada būtų pasaulis? Juk dauguma draudimų, kuriais apdalijame save ir kitus, yra kilę iš mūsų pačių prietarų.“, - knygoje svarsto Andrius.

Kalbėjo tą pavakarę dar labai daug svečių: rimti ir solidūs Lietuvos karininkai, švelnios, jausmingos, dalykiškos moterys, „Facebokk“ bičiuliai, įkvėpėjai ir įkvėpimo patys besisemiantys, nuoširdūs vaikai ir jaunuoliai. Kiekvieną iš jų savaip palietė Vilės ir Andriaus dvasinis pasaulis. Kaip pasakė kariškis Vytautas Leipus, Vilės kaimynas prie Vajuonio ežero, kiekvienam, kai pavargs protas, tereikia atsiversti knygą bet kurioje vietoje, ir užplūs atgaiva. Pats sakė knygą skaitęs tris kartus, ir kiekvienąkart aplankydavusios kitos mintys, o kartą pagalvojęs, gaila, kad jos nebuvo po ranka prieš trisdešimt metų, kai teko tarnybos metu įsisukti į karo veiksmų mėsmalę, būtų buvę lengviau...

Knygos autorius sveikino ir Švenčionių r. savivaldybės tarybos narė Dovilė Žižienė (Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos pirmosios laidos absolventė), savivaldybės administracijos atstovai ir daug kitų. Labai gražu, kad apie kiekvieną iš svečių Vilė pateikė tarsi mini apsakymėlį, įdomiai papasakojo kas kaip ir su kuo susijęs, kaip vienas ar kitas įvykis, susitikimas, kažkur išgirstas žodis ar pamatytas vaizdas įkvėpė apmąstymams ir... rašymui. „Pažadėkit, kad sukursite savo stebuklą, o tie, kurie taip gyvenate, išdrįskite, pasakokite vaikams, anūkams, tegul mokosi išsaugoti tikrą meilę tik dviese“, - esė „Širdžių bučiniai“ rašo Vilė. Ir taip mokytojiškai priduria: „Sukurkite nuostabų palinkėjimą savo Mylimai širdžiai“. Žinoma, čia pat linijomis sužymėtas puslapis – kiekvienas galime tapti rašytoju, nors trumpam, nors tik sau ar savo Mylimai širdžiai...

Kas paimsite į rankas knygą – suprasite... O gal ir parašysite...

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis