Tęsiant tarptautinio ERASMUS+ mobilumo projekto „Tarpkultūrinis migrantų švietimas – personalo kompetencijų tobulinimas“ veiklas kovo mėnesį buvo organizuota antroji Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos (projekto koordinatorius), Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus ir Švenčionių rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos (projekto partneriai) specialistų mobilumo išvyka, susipažįstant su Suomijos bibliotekų patirtimi dirbant su migrantais. Bibliotekininkai iš Lietuvos lankėsi Suomijos daugiakalbėje Helsinkio Pasilo bei Vuossari bibliotekose, Espo miesto Sello bibliotekoje bei „Infopankki“ centre. Mobilumo projekto metu siekiama įgyti kompetencijų ir įgūdžių užtikrinant tvarų, sėkmingą ir efektyvų bibliotekų darbą su migrantais. Projekto įgyvendinimo metu didžiausias dėmesys skirtas projekto partnerių darbo principams, kuriais siekiama imigrantus ir pabėgėlius tinkamai integruoti į visuomenę ir suteikti jiems reikalingas informacines ir kultūrines paslaugas.

Daugiakalbė Pasilo biblioteka

Daugiakalbė Pasilo biblioteka yra įsikūrusi modernioje Helsinkio miesto dalyje, kurioje gausu įvairių įstaigų bei ofisų, todėl ir lankytojų srautas bibliotekoje didžiausias darbo valandomis nuo 8 iki 15 val. Ši biblioteka teikia paslaugas Suomijoje gyvenantiems užsieniečiams bei yra atvira visiems žmonėms. Bibliotekos fonduose yra didelės kolekcijos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų knygų (21000) daugiau nei 80 kalbų. Didžiausios literatūros kolekcijos yra arabų, somalių, kinų, persų kalbomis. Be knygų, kolekcijoje yra muzikos įrašai, filmai, žurnalai, garso knygos ir elektroninės knygos.

Daugiakalbė biblioteka siūlo literatūrą visiems užsieniečiams, gyvenantiems Suomijoje, jų gimtąja kalba. Bibliotekos paslaugomis galima naudotis nemokamai. Kad gautų bibliotekos kortelę, pabėgėliui užtenka pateikti pabėgėlio statuso kortelę, nes paso žmonės dažniausiai neturi.

Daugiakalbė Pasila biblioteka savo fondų knygas siunčia visoms Suomijos bibliotekoms. Gerai išvystytas Tarpbibliotekinio abonemento (TBA) tinklas – tai bibliotekos paslauga, leidžianti vartotojui gauti norimą dokumentą ar jo kopiją iš savo šalies bibliotekų. Per metus Pasila bibliotekoje apsilanko 350000 lankytojų.

Suomijos mokyklose nėra bibliotekų, todėl į viešąsias bibliotekas ateina klasės mokinių ir biblioteką naudoja kaip dienos centrą, į biblioteką užsuka ir jų tėvai bei seneliai, vaikams bibliotekoje skiriama daugiau dėmesio ir vykdoma daugiau edukacinių veiklų. Daugiakalbę Pasilos biblioteką, kaip ir visas kitas, finansuoja Suomijos Švietimo ir kultūros ministerija.

Vuossari biblioteka

Apsilankius Vuossari bibliotekoje čia specialistai supažindino su savo darbo specifika. Suomijoje valdžios institucijoms pateikiami dokumentai elektroninėje erdvėje, todėl bibliotekininkas gali suteikti informaciją, prieigą prie kompiuterių ir interneto atvykusiems pabėgėliams, organizuojami kompiuterinio raštingumo pradžiamokslio mokymai, o toliau žmogus turi dirbti pats. Yra atvejų, kai bibliotekoje besilankantys emigrantai kartais savanoriauja: rengia savo bendruomenės renginius, vertėjauja, bet konkretaus bibliotekinio darbo nedirba.

Kalbų kavinės ir bibliobusai

Daugelyje Suomijos bibliotekų labai populiarios Kalbų kavinės, kuriose galima mokytis suomių ir anglų kalbų, jose taip pat kviečiami dirbti savanoriai bei dirba įvairių tarnybų darbuotojai, kurie padeda spręsti įvairius dienos reikalus. Savivaldybės įstaigų atstovai bibliotekoje gali teikti konsultacijas įvairiais klausimais, mokyti migrantus taisyklingai užpildyti e.dokumentus, bibliotekoje galima įsigyti transporto bilietų.
Visos didžiosios Suomijos bibliotekos turi bibliobusus, kurie atlieka bibliotekos funkcijas: važiuoja į renginius, pristato bibliotekų paslaugas, pristato knygas iš vienos vietos į kitą, važiuoja į pabėgėlių centrus.

Daugiafunkcinė Sello biblioteka

Antrasis pagal dydį šalyje mobilumo išvykos metu aplankytas miestas Espo, kurio bibliotekos darbuotojai labai drąsiai išbando naujas, inovatyvias paslaugas skirtas skaitytojams ir pabėgėliams. Espas – modernus ir brangus miestas. Espo miesto Sello bibliotekos darbuotojai, kuriantys ir įgyvendinantys įvairius projektus, visuomenei yra tarsi fantazijos ir mokslinės fantastikos ekspertai. Jie atlieka savo darbą, kad tik klientams būtų naudinga lankytis bibliotekoje. Bibliotekoje gausu netradicinių paslaugų, čia galima pasinaudoti ir atsispausdinti daiktus 3D spausdintuvu. Taip pat bibliotekoje galima pasinaudoti siuvimo, siuvinėjimo ar mezgimo mašinomis, galima išsilyginti drabužius, įsirašyti muzikos įrašus pasinaudojus muzikos studijos priemonėmis.

Didžiausias bibliotekoje įvykdytas ir labai pasiteisinęs projektas – Afganistano ambasados apsilankymai bibliotekoje. Suomijoje Afganistano ambasados nėra. Bibliotekos darbuotojai politikams pasiūlė įkurti ambasadą bibliotekoje, tačiau įkurti ambasadą reikia labai daug lėšų ir politikai nesutiko. Tada biblioteka pasikvietė Afganistano ambasadą iš Švedijos, kuri į Sello biblioteką atvyksta kas 2-3 mėn. ir įsikuria bibliotekos patalpose 2-3 dienoms, kad galėtų sutvarkyti pabėgėlių iš Afganistano bei Irano dokumentus, nes daugelis žmonių dokumentų neturi. Per patį pirmą susitikimą su ambasados darbuotojais sutikti atvyko 400 žmonių ir pateikė prašymus gauti dokumentus, leidžiančius gyventi Europos Sąjungoje. Suomijoje pabėgėliai iš Afganistano gyvena 20 metų. Šalies užsienio ministerija ir Afganistano ambasada Švedijoje įvertino šią bibliotekos idėją ir pagyrė bibliotekininkus už drąsą vykdant tokio pobūdžio projektus. Pagal bibliotekos vertybes formuojama bibliotekos politika. Drąsa reikalinga siekiant įgyvendinti kažką naujo ir nelengvo. Bibliotekų darbuotojai, remdamiesi savo drąsa, ima ir daro tai, kas naudinga visuomenei, tai, ko reikia migrantams. Jei politikams kyla klausimų dėl bibliotekos veiklų, jie yra kviečiami į renginius, susitikimus su migrantais, kad įsitikintų tokių projektų nauda ir reikalingumu.

2018 m. pradžioje Sello biblioteka pradėjo įgyvendinti naują projektą, po savo stogu suburdama žmones, kurie ieško darbuotojų ir žmones, kurie ieško darbo. Tokie susitikimai vyksta bibliotekoje. Pirmą kartą į susitikimą atėjo 100 žmonių. Su jais buvo atliktas interviu. Firmos, ieškančios naujų darbuotojų, tokiuose susitikimuose pristatinėja savo idėjas, veiklos pobūdį. Tokie susitikimai yra naudingi. Prieš surengiant tokį projektą, vyko kitas projektas „Kaip taisyklingai parašyti savo CV?“, kurio metu migrantai buvo mokomi kaip rašyti CV. Bibliotekos nebijo migrantų ir tai aiškina kitoms organizacijoms. Bibliotekoje lankosi ir motyvuoti migrantai, kurie siekia mokslo, turi noro išmokti suomių kalbą bei istoriją, todėl biblioteka savo erdvėse daro gyvus darbdavių ir darbuotojų susitikimus.

Biblioteka – tiltas į suomių kalbą

Per artimiausius 20 metų į Europą ateis kiti žmonės iš Rytų bei Afrikos, kalbantys kitomis kalbomis, todėl bibliotekos save mato pagalbininkėmis tiems žmonėms mokantis suomių kalbos, ieškant darbo. Kalbų kavinė – tradicinė Suomijos bibliotekų paslauga. Prieš du metus Sello bibliotekoje prasidėjo nauja tokių kavinių koncepcija, kada 2 kartus per savaitę į biblioteką ateina savanoriai ir su emigrantais kalbasi suomiškai. Į tokius susitikimus ateina 50-60 žmonių. Biblioteka – tiltas į suomių kalbą, suomių bendruomenę tiems emigrantams, kurie turi tikslą gyventi ir dirbti Suomijoje. Be kalbos negali suvokti suomių kultūros. Vykstant tokiems projektams, būna, kad susiformuoja gražios draugystės, kada susirenka tie patys emigrantai ir savanoriai ir bendrauja suomių kalba. Tai nėra kalbos mokymai iš pagrindų, tai bendravimas suomių kalba. Emigrantai gali nemokėti rašyti, skaityti suomiškai, bet kalbėti moka. Kalba ir kultūra yra svarbiausia. Kai ieškai darbo, turi mąstyti kaip suomis. Bibliotekininkai migrantams padeda susikalbėti telefonu ar tarpininkauja sprendžiant gyvenamosios vietos paieškos, socialines problemas.

Infopankki – informacija gimtąja kalba

Išvykos metu apsilankėme pas interneto svetainės Infopankki.fi kūrėjus. Tai daugiakalbė interneto išteklių sistema, kurioje surinkta ir pateikta svarbi informacija tiems, kurie planuoja persikelti gyventi į Suomiją arba jau gyvena čia. Ši svetainė taip pat padeda valdžios institucijoms skleisti informaciją skirtingomis kalbomis. Svetainėje Infopankki vartotojas gali surasti patikimą informaciją savo gimtąja kalba apie persikėlimą į Suomiją, karjerą, būsto, švietimo, sveikatos, šeimos, probleminių situacijų sprendimo ir laisvalaikio praleidimo galimybes. Infopankki svetainę valdo Helsinkio mieste įsikūręs Infopankki biuras, kuriame dirba 6 darbuotojai, svetainės reklaminių lankstinukų, skrajučių galima rasti visose viešose vietose, kur tik galima platinti. Svetainės versijos prieinamos šiomis 12 kalbų: suomių, švedų, anglų, rusų, estų, prancūzų, somalių, ispanų, turkų, kinų, persų ir arabų. Infopankki svetainės redakciniai darbuotojai yra atsakingi už 3 pagrindinius skyrius „Persikėlimas į Suomiją“, „Gyvenimas Suomijoje“ ir „Informacija apie Suomiją“, ir už informacijos atnaujinimą apie Helsinkio, Espo, Vanta ir Kauniaineno miestus. Kiekviena kalba pateikta 300 internetinių puslapių apie Suomiją. Daugiausia informacijos ieškoma apie tai, kaip persikelti į Suomiją ir pradėti gyventi šioje šalyje. Nuo 2004 metų prieglobsčio prašymas tapo aktualia problema. Kadangi informacija ir įstatymai keičiasi kiekvieną dieną, tai svetainės Infopankki kūrėjai bendrauja ir bendradarbiauja su įvairiomis ministerijomis, įstatymų leidėjais, kitomis įstaigomis, kad pateikiama informacija būtų kuo tikslesnė.

Gražina DARGYTĖ
Pabradės miesto bibliotekos-filialo vedėja