Kodėl vietoj numatytos skaldos, kuri turėjo būti užpilta ant duobėto keliuko per Linkonių kaimą, buvo pripilta statybų atliekų?

Gegužės 11 d. vakarą per TV3 rodytas siužetas parodė, kaip tvarkosi jauna rajono valdžia, kaip kalbama, kuruojama ne tokio ir jauno mero tėvo. Priminsime – meras Rimantas Klipčius be paliovos giriasi, kad jam viskas labai gerai sekasi. JAM asmeniškai gal ir sekasi, bet rajonui neduok, Dieve... Tie, kas matėte minėtą reportažą apie keliuko per Linkonis sudarkymą, viskas aišku, kas nematėte, nuoširdžiai siūlome pasižiūrėti, o kas neturi tokių galimybių, siūlome pasiskaityti.

Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/958757/vaizdas-svencioniu-r-pribloskia-gyventojai-meldzia-pagalbos.

Vaizdas lyg iš siaubo filmo. Taip Linkonių kaimo gyventojai reportaže vadina savivaldybės pinigais neva sutvarkytą, gal greičiau sudarkytą, kaimo keliuką. Dešimtis tūkstančių eurų kainavusių darbų rezultatas - ant kelio išversti betono gabalai, styrantys armatūros strypai. Tokios statybinės šiukšlės jau subadė keliu važiuojančių gyventojų padangas. Linkonių kaimo gyventojai patys filmuoja ir demonstruoja, kokias gėrybes paliko ant neva sutvarkyto kelio darbininkai. Vietoje numatytos skaldos, kuri turėjo būti užpilta ant duobėto keliuko, statybinės atliekos - stambūs betono gabalai ir kyšantys metaliniai strypai. Keliukas per Linkonis virto pavojingu statybinių atliekų sąvartynu. Gyventojai sako patys pririnkę puspriekabę metalo strypų, vielų, bet dar kita tiek jų likę ant kelio. Ant kelio besimėtančios geležinės dalys ir betono gabalai apgadino gyventojų automobilius, žmonėms tenka remontuoti ar net pirkti naujas padangas.

Kas gi taip suremontavo Linkonių kelią, kad nei važiuotam, nei pėsčiam neįveikiamas tapo, ir už kiek? Ogi rajoną valdančių liberalų partnerių - lenkų partijos tarybos nario Antonijaus Jundo sūnaus Andrejaus Jundos vadovaujama savivaldybės bendrovė. Už labai nemenkus pinigus - dešimtis tūkstančių eurų.

Visame Švenčionių rajone už kritinės būklės kelių tvarkymą savivaldybė viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiai bendrovei „Pabradės komunalinis ūkis“ pasiruošusi atiduoti nemenką sumą – apie 30 tūkstančių eurų. Šie pinigai skirti apie 7 tūkstančiams tonų statybinio laužo apdoroti. Kitaip sakant, bendrovė, surenkanti statybines atliekas, privalo jas susmulkinti ir išrinkti pavojingas detales. Lazdinių seniūnaitis Arūnas Noreika reportaže sakė, kad keliuką nuklojęs laužas buvo atvežtas iš netoliese supilto statybų atliekų kalno. Ten daugybė vielų, armatūros, tad panašu, kad kokias statybines atliekas bendrovė gavo, tokias ir atvežė ant kelio.

Apie tokias niekur kitur neregėtas kelių taisymo „inovacijas“ TV3 žurnalistai bandė pasikalbėti su rajono valdžia, bet nesėkmingai. Penktadienio popietę nei mero Rimanto Klipčiaus, nei administracijos direktoriaus Andriaus Šarėjaus nerado.

UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ direktorius Andrejus Junda telefonu paaiškino, kad tai tik „laikini nepatogumai“. Esą statybines medžiagas užpils sluoksniu žvyro, ir viskas bus gerai... Ar tikrai viskas taip paprasta?

Komentaras (vienas, bet dalykiškas ). Petras (2018-05-12 06:54:40):

Nesitvarko Švenčionių savivaldybės administracija. Ji turi būti baudžiama už aplaidumą darbe. Ką veikia Seimo savivaldybių komitetas, valstybės kontrolė, kokiam velniui LR piliečiai moka mokesčius?“

Kuo savivaldybė mums taiso kelius?

„...Pilki keleliai dulka, pilki keliai...“ Tai senos dainos žodžiai apie senovinius kelius, kur visa problema buvo tik paprastos smėlio dulkės. 1986 metais kelių statybą studijavęs asmuo patikino, kad anuomet statybų atliekomis statyti kelius jų niekas nemokė. Buvo naudojamas žvyras arba dar geriau skalda, ant kurios paskui galima ir asfaltą kloti. Sako, nebuvo tokio skurdo...

Apie tokius keliukus, kokį rajono valdžia dabar daro Linkonių kaime, vargu ar kam ateis į galvą dainas dainuoti. Ir ne vien dėl armatūros, kuri padangas bado. Per kaimą einantis keliukas taip pat dulkės, oi, kaip dulkės, tik tai bus ne smėlis... Kas žino viso to reportaže rodyto statybų atliekų, kurios keliaus kelių taisymu, kalno sudėtį? Juk ir užpylus jas žvyru, visos šios atliekos neišvengiamai dulkės, besimaišydamos su žvyru, o žmonės jomis kvėpuos.

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus specialistė pripažįsta, kad statybų atliekos yra blogesnė medžiaga negu žvyras, bet esą Atliekų tvarkymo įstatymas leidžia jas naudoti, tačiau yra numatytos sąlygos.

Net jeigu pats žmogus nori statybinėmis atliekomis pasidengti keliuką ar aikštelę, kaip patikslino atliekų valdymo skyriaus specialistė, tokia žaliava turi būti sertifikuota – t.y. susmulkinta, be pavojingų atliekų priemaišų, be šiferio lakštų, arba kitaip tariant – ji jau nebėra laikoma atlieka.

Ar bent gyventojams, kuriems teks gyventi prie to keliuko, kas nors parodė tokį sertifikatą? Ar savivaldybės valdoma įmonė jį turi? Dabar jau gal ir įsigys...

Parengė Irena Pauliukevičienė