Valdžios krizė

Praėjusį šeštadienį rašėme, kad aną savaitę turėjęs vykti rajono savivaldybės tarybos posėdis neįvyko, nes už mero Rimanto Klipčiaus sudarytą darbotvarkę nebalsavo ne tik tarybos mažumos atstovai, bet ir valdančiosios koalicijos nariai. Liberalai liko vieni, realiai praradę daugumą taryboje. Daugelis tarybos narių tvirtina, kad už neįvykusį posėdį atsakingas meras Rimantas Klipčius, savo veiksmais sukėlęs net  valdančiosios koalicijos krizę. Neįvykęs posėdis, be abejo, atsiliepė savivaldybės administracijos darbui, bet ne taip fatališkai, kaip bando dramatizuoti meras.  Deja, meras linkęs kaltinti visus, tik ne save: neva, kažkas susimokė prieš jį, o koalicijos partneriai galimai buvo neištikimi. Kažkodėl apie ištikimybę ir kitas moralines vertybes meras nesuko sau galvos, kai viliojo Darbo partijos perbėgėlius. Tiko net ideologiniai priešai, kad tik užsitikrintų daugumą. Pasijutęs saugus ir nepajudinamas mero krėsle, matyt, jaunas žmogus neatlaikė išbandymo valdžia. Jau gerokai anksčiau dėl jo elgesio su žmonėmis prasidėjo koalicijos krizė. Pirmasis iš jos pasitraukė socialdemokratas Audrius Karvelis, negalėjęs taikstytis su tuo, kas vyko. Merui rakštimi tapo ir vicemeras Kęstutis Trapikas, kaip kalbama, kadencijos pradžioje už rankos vedžiojęs jaunąjį merą su nuline vadovavimo patirtimi, į valdžią atėjusį tiesiai iš kombaino kabinos, kaip pats rašė prieš rinkimus. Meras atvirai susidorojo su vicemeru, atleidęs jį iš darbo. Manau, kada nors buvęs vicemeras atskleis tikrąsias nesutarimų priežastis. Kadangi vicemeras politinė pareigybė, meras tokią teisinę galimybę turėjo. O moralinę?

Nors meras puoselėja viltį, kad Lenkų rinkimų akcija niekur nedings, jau tą pačią savo fiasko dieną, nesvarstydamas apie ištikimybę, suskubo ieškoti naujų partnerių... Dėl viso pikto.

2019 m. rajono gyventojų laukia mažiausias žemės mokestis Lietuvoje?

Įstatymas įpareigoja savivaldybes kasmet iki birželio 1 d. patvirtinti žemės ir žemės nuomos mokesčio tarifus. Meras, kaip tas blogas studentas, atidėjo šį darbą paskutinei dienai. Posėdis neįvyko, tarifas liko nepatvirtintas.

Susidariusią padėtį pakomentavo tarybos narys Kęstutis Trapikas, kuris, beje, nemato tame didelės bėdos:

„Taip, į rajono biudžetą 2019 m. bus surinkta 10-15 kartų mažiau žemės mokesčio, bet daugiau pinigų liks mūsų žmonėms, jie išleis juos savo reikmėms, tai gal ir nėra čia taip blogai. Na, o savivaldybė bus tiesiog priversta taupiau naudoti biudžeto lėšas. Nematau čia labai didelės bėdos.

Dėl susidariusios situacijos meras Rimantas Klipčius  turėtų prisiimti atsakomybę, o ne kaltinti tarybą. Pirmiausia, kam reikėjo laukti paskutinės dienos? Tarybos posėdžio darbotvarkę meras teikė balsavimui net du kartus, antrą kartą - pasitaręs su juristu, bet nė karto tarybos nariams nepaaiškino, net neužsiminė apie pasekmes, jeigu žemės mokesčio tarifas nebus patvirtinus. Beje, tai kelia įvairių minčių.

Tarybai nepatvirtinus žemės mokesčio tarifo iki nustatyto termino – birželio 1 d., 2019 m. pagal įstatymą įsigalioja minimalaus - 0,01 proc. - dydžio žemės mokesčio tarifas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMAS

6 straipsnis. Mokesčio tarifas

1. Mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.

4. Jeigu savivaldybės taryba iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų nenustato konkrečių mokesčio tarifų arba po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų keičia nustatytus mokesčio tarifus, atitinkamą mokestinį laikotarpį toje savivaldybės teritorijoje taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas.

Progresas pagal Klipčių

2014 m. suplanuoti ir 2015 m. Darbo partijos rinkimų programoje įrašyti Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės miestų daugiabučių kiemų tvarkymai prasidėjo tik 2018 m. Ar trejus metus vėluojantys darbai - tai progresas?

Kad mero komanda ilgai krapštosi ir nesugeba dirbti sparčiau, prisipažįsta ir pats meras. Pasak jo, ilgai trunka įvairios procedūros, sunku susitarti, daug ką tenka keisti, dėl to darbai užtrunka. Pavyzdžiui, dar 2015 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skirtas ES finansavimas 920000 eurų, o savivaldybė dar tik kapstosi techninio projektavimo stadijoje. O čia tai „progresas“!

Trejus metus meras kartoja: „Vaduojamės iš senos valdžios skolų“. Finansų ministerijos duomenys byloja visai ką kitą: 2017 m. gruodžio 31 d. savivaldybės skola buvo 4,5 mln. eurų (38-40 proc. metinio rajono biudžeto), paskolos ES projektams finansuoti - 2,4 mln. eurų. Š.m. sausio 1 d. kreditorinis įsiskolinimas buvo 2,5 mln. eurų, iš jų pradelstas 0,5 mln. Ne veltui Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D.Vilytė 2018 m. vasario mėn. vykusioje konferencijoje pasakė, kad Švenčionių savivaldybė praskolinta, ir nedavė leidimo pirkti merui prabangaus BMV automobilio. Net nekalbant apie mero nuolat transliuojamą FAKE NEWS apie kapstymąsi iš skolų, stebina tai, kad trejus metus savivaldybė maudosi piniguose, biudžetas kasmet perteklinis, o tokios skolos ir pradelsti įsiskolinimai.

Tiesiog FAKE MAYOR - FAKE NEWS! Kaip ir mero pasiteisinimai dėl prabangaus „Volkswagen Tiguan“ , kuriuo jis važinėjo pas rinkėjus. Koks skirtumas, kieno vardu pirktas ar išnuomotas automobilis? Svarbu, kad meras pas nelabai turtingus savo rinkėjus į Sarius atriedėjo labai brangiais „ratais“, ir to nepaneigsi. Arba reikėtų daugiau nesėsti į tą automobilį ir ne tik skurdžiame mūsų rajone, bet ir už jo ribų – pasaulis ankštas...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ