Mes turime 310 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5184
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15371
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91401
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Grupė regioninės žiniasklaidos žurnalistų viešėjo Europos Komisijoje Briuselyje

2018 m. liepos 11 d., trečiadienis Nr.50 (1774)

Dvidešimt Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovų Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje kvietimu keletą dienų viešėjo Briuselyje. Vyko susitikimai Europos Parlamente, Europos Komisijos bei kitose ES institucijose.

Pirmosios vizito dienos rytas Briuselyje išaušo darbingas, bet mūsų masteliais vėlyvas – dėl laiko skirtumo Briuselis miega viena valanda ilgiau, kaip mes žiemos laiku. Darbotvarkėje – apsilankymas Europos Komisijoje ir Europos Parlamente, susitikimai su šios institucijos pareigūnais ir su Lietuvos deleguotais europarlamentarais.

Net ir ne pirmą kartą lankantis ES institucijose kaskart įdomu, nes tik rūmai išlieka tokie patys, o pasikeitus kadencijai juose dirba nauji žmonės, suka galvas ties naujais iššūkiais, apie kuriuos dar prieš pusmetį niekas nė nepagalvojo. Įtempta geopolitinė situacija, kai kurių valstybių narių nepasitenkinimas esama tvarka, nenoras laikytis bendrų taisyklių, aikštingi reikalavimai, pasikeitus jose valdančiosioms jėgoms, kelia galvos skausmą Briuselio, kažkada vadinto biurokratų rojumi, valdininkams. Neleidžia nė akimirkai prarasti budrumo ir JAV prezidento D.Trampo nenuspėjami žingsniai ir kalbos. Žodžiu, Briuselyje karšta ne nuo vasaros kaitros, o dėl įkaitusios politinės atmosferos, kuri nušlavė kažkada čia tvyrojusią ramybę. Posėdžiaujama po 12 val. per dieną, o kartais ir iki paryčių!

Lietuva įstojo į ES 2004 m. Nuo tos įsimintinos dienos jau prabėgo aštuoniolika metų. Ką Lietuvai davė narystė ES?

Dažniausiai girdime apie ES teikiamą naudą ir tai akivaizdu. Mūsų žvilgsniai dažnai užkliūva už sutvarkytų teritorijų, atnaujintų pastatų, kurie paženklinti informaciniais ES paramos stendais – didesniais ir mažesniais. Net ant privačių namų galima vis dažniau pamatyti lenteles su ES ženklais, žyminčiais pakeistus asbestinius stogus naujais su ES parama. Jau nekalbant apie žemdirbius, kurie ES paramos dėka prasigyveno ir toliau remiami.

Pasigirsta ir balsų, kad ES parama daro žalą: taip išlepino, kad šalis jau neįsivaizduoja, kaip galėtų gyventi vien sumažinus išmokas, jau nekalbant apie jų visišką nebuvimą. Šalies vadovybė žada kautis, kad išmokos nemažėtų.

2017 m. bendras ES biudžetas buvo 158 mlrd. eurų. Pagrindiniai įnašai surenkami iš valstybių narių mokesčių (70 proc.), likusieji surenkami per Muitų sąjungą, iš baudų, muitų ir kt. Lietuva apytiksliai sumoka apie 3 mlrd. eurų per metus, o gauna įvairių išmokų bei paramos formomis per 13 mlrd. eurų. Tokių išmokų Lietuva ir kitos, daugiau paramos gaunančios, negu į ES biudžetą sumokančios, šalys norėtų ir ateityje, tik štai Jungtinei Karalystei palikus ES vargu, ar tai įmanoma. Ypač po paskutinių naujienų apie galimą „kietąjį“ Britanijos pasitraukimą visiškai be derybų, kurios stringa, o laiko lieka vis mažiau.

(Tęsinys kitame numeryje)

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 

 
Reklaminis skydelis