Dar praeitą pavasarį konservatorių ir liberalų vyriausybė suokė, kad krizė baigiasi. Tačiau metų pabaigoje, pradėjus formuoti biudžetą ateinančiam laikotarpiui ir iki beprotybės apkarpius savivaldybių biudžetus, apie krizės pabaigą kažkaip pritilo. Ką padarysi, kol vyrauja sunki ekonominė ir finansinė padėtis valstybėje, Švenčionių rajono savivaldybė, kaip ir kitos savivaldybės, ieško išgyvenimo ir judėjimo į priekį galimybių. Investicijos į infrastruktūrą, pastatų renovavimas, įvairūs remontai, atliekami pritraukiant Europos Sąjungos struktūrinius fondus, Valstybės investicijų programoms skirtas lėšas. Tačiau ir jos ne taip lengvai gaunamos, kaip kad atrodytų tam, kuris neturi net menkiausio supratimo apie paraiškų lėšoms gauti pateikimą, atsiskaitymus su agentūromis apie atliktus darbus ir lėšų panaudojimo kontrolę. Mūsų rajono labiausiai triukšmaujanti opozicija, kartu su „Žeimenos krantuose“ apie „vėjus“ rašinėjančia, save pristatančia keliomis pavardėmis „rašytoja“, dar prisistatančia doktorante, kartais pasisakančia kaip gyventoja kažkokių petrų, jonų, vardais, ir vis ieškantys visokiausių būdų, kaip labiau apdergti rajoną, šiuo klausimu, ko gero, visai nenutuokia, todėl bando kritikuoti, dar apšaukti vagimis, nors kai kuriems iš jų patiems vertėtų labai gerai „nusiprausti“...

Vartydama „Žeimenos krantų“ laikraštį, radau vėl tos pačios Švenčionių miesto gyventojos Reginos Mikštaitės-Čičiurkienės straipsnelį, kuriame ji bando vertinti atliekamus pastatų renovacijos darbus. Suabejojau autorės supratimu, per kiek laiko gali būti renovuotas pastatas ar atlikta pastato rekonstrukcija, apie darbų kokybei keliamus reikalavimus, kiek lėšų reikia darbams atlikti, iš kur jas galima pritraukti... Neabejoju, kad piemenavimo temos, ką visą savo gyvenimą gerb. Regina studijuoja, jai sekasi puikiai ir galbūt kada nors ji taps šios srities mokslų daktare.

Kadangi apie piemenavimo papročius mažai išmanau, pateikiu informaciją gyventojams iš savivaldybėje įgyvendinamų projektų srities. Švenčionių miesto kultūros centro ir Viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcija, finansuojama Valstybės investicijų programos lėšomis, pradėta 2008 metais. Pagal darbų sąmatą, rekonstrukcijos darbams atlikti reikia 5271 tūkst. litų. Norėtųsi visus darbus padaryti greitai, tik ne viskas nuo gerų norų priklauso. 2008-2011 metais iš Valstybės investicijų programoms skirtų lėšų, t.y. 1920 tūkst. litų, atlikti projektavimo darbai, parengti techniniai projektai, pakeisti langai, durys, apšiltinta pastogė, stogas, sienos, rekonstruotos pasato šildymo ir vėdinimo sistemos, suremontuota dalis projekte numatytų patalpų. Projektui užbaigti reikia beveik 3,4 mln. litų, dėl to ir užbaigimo terminas priklauso nuo Valstybės investicijų programoms lėšų skyrimo kiekvienais metais.

Keliais etapais vyksta darbai rekonstruojant ir renovuojant rajono lopšelių-darželių pastatus. Lopšeliuose darželiuose „Liepaitė“, „Gandriukas“, „Vyturėlis“ ir „Varpelis“ pakeisti langai, durys, apšiltinti stogai, pakeistos jų dangos, lopšeliuose-darželiuose „Liepaitė“, „Gandriukas“ ir „Vyturėlis“ apšiltintos sienos, o „Liepaitėje“ pakeista šildymo sistema. Trečiame darbų etape vykdomi dalies sanitarinių patalpų, sienų, lubų, grindų remonto darbai, dalies santechnikos vamzdynų pakeitimo, patalpų vėdinimo sistemų įrengimo darbai. Visi darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius normatyvinius reikalavimus ir taisykles, ir visiškai nesvarbu, kokia įmonė tai atlieka. Lopšelių-darželių remontas bus vykdomas iki gegužės mėnesio pabaigos. Numatytas darželių baldų ir įrangos įsigijimas už 165,5 tūkst. litų.

Tiems, kam vaidenasi „pasisavinimai“, „pastatų darkymai“, „muliažai“, „pavojai“ ir kiti nebūti dalykai, galiu patikinti, kad kiekvienas Europos Sąjungos išleistas litas yra griežtai apskaitomas ir kontroliuojamas, darbai ir paslaugos perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Protingi tai supranta ir žino, o kitiems tikriausiai neverta įrodinėti.

Audronė LINKUVIENĖ
Mero patarėja