Mes turime 302 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5781
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19641
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91998
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Poilsiaujantys prie vandens turi ne tik teises, bet ir pareigas

2018 m. rugpjūčio 1 d., trečiadienis Nr.56 (1780)

Lietuvoje įsivyravę karščiai žmones viliote vilioja prie ežerų, upių ar į pajūrį. Tačiau poilsiaudami prie vandens telkinių žmonės turėtų žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas.

Prie kiekvieno didesnio natūralaus vandens telkinio yra nustatytos pakrantės apsaugos juostos, dažniausiai nuo 2,5 iki 10 m pločio, kuriose užtikrinamas laisvas bent 5 metrų pločio priėjimas, kad poilsiautojai šviesiu paros metu netrukdomi galėtų praeiti ar stabtelėti pailsėti, išsimaudyti. Tai privaloma visiems, turintiems sklypą netoli upės, ežero ar jūros. Išimtys taikomos tik teritorijose, kur yra visuomeniniai ar pavojingi objektai, ar nedideli dirbtiniai vandens telkiniai.

Tačiau svarbu įsisąmoninti, kad ežere ar upėje įrengtas lieptas – šeimininko nuosavybė. Norėdami juo naudotis, poilsiautojai šeimininko turėtų atsiklausti. Be abejo, lieptui įsirengti reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Praėjimo negalima blokuoti ir dygiais augalais ar šakų krūvomis.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai savavališkai užtveriami vandens telkiniai, ir gyventojai prieiti prie ežero ar upės yra visiškai neleidžiami. Tačiau neretai poilsiautojai elgiasi įžūliai, triukšmauja, šiukšlina ar net niokoja turtą, todėl teritorijos savininkai būna priversti imtis kraštutinių priemonių.

Savininkui reikėtų suprasti, kad ežeras, upė ar jų pakrantės yra ir visuomenei priklausanti vertybė, o keliautojui apsistojant derėtų visada pabandyti įsijausti ir į žemės savininko kailį. Keliautojai ar žvejai iš tiesų turi turėti teisę praeiti ežerų, upių pakrante užuot sukę didžiulį ratą, nes kelią pastojo tvora.

Naujoji Saugomų teritorijų įstatymo redakcija kalba ne tik apie teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir apie pareigas ją sutvarkyti nežiūrint į tai, kieno šiukšlės paliktos, taip pat, apie galimybę naudotis privačiomis pakrantėmis tik dienos metu.

Nuo 2014-ųjų Lietuvoje yra vykdoma aplinkosauginė akcija „Tvora“. Akcijos metu rengiami reidai sausuma ir vandeniu. Pareigūnai tikrina vandens telkinių pakrantes dėl galimų pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimų. Aptikę pažeidimų, savininkus pareigūnai įpareigoja per du mėnesius pašalinti visas tvoras ir kitokius užtvarus. Jei per nurodytą terminą tai nepadaroma, skaičiuojama žala aplinkai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pranešimu, baudos už pažeidimus siekia nuo 30 iki 290 eurų.

Savavališkai užtvėrus paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą taip pat pažeidžiamos pakrančių ekologinės funkcijos, gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, apsunkinama gyvūnų migracija. Už 1 tiesinį tvoros, neteisėtai pastatytos vandens telkinio pakrantėje, metrą skaičiuojama 144 eurų dydžio aplinkai padaryta žala. Žalos aplinkai dydis pridedamas kiekvieną mėnesį, kol pašalinami žalos aplinkai padariniai.

Kartais gyventojai statydami lieptą, jo dalį taip pat panaudoja praėjimui prie vandens užtverti. Tačiau pagal aplinkosaugos reikalavimus, liepto dalis sausumoje negali užtverti praėjimo vandens pakrante. Priešingu atveju tai taip pat bus laikoma pažeidimu.

Tačiau įstatymas numato ir išimtis, kada tvoros prie vandens telkinių – būtinos. Pavyzdžiui, būtina aptverti vandens telkinius visuomeniniuose objektuose. Pavyzdžiui, Bernardinų sode, Kauno zoologijos sode, Vilniaus universiteto botanikos sode prie vandens telkinių yra tvoros. Tvoros teisėtai tiesiamos ir aplink objektus, kuriuose turi būti užtikrinamas saugumas, pavyzdžiui, prie gamyklų, jūrų ar oro uostų. Vandens apsaugos juostos nenustatomos prie mažų dirbtinių nenuotakių vandens telkinių, melioracijos kanalų, trumpų nedidelių vandentakių atkarpėlių, tad ten taip pat nėra pakrančių juostoms būdingų ribojimų.

Aplinkosaugininkų teigimu, čia labai svarbu ir švietimas: poilsiautojai turėtų gamtoje elgtis tvarkingai, nešiukšlinti, netriukšmauti, gerbti visuomeninę ir privačią nuosavybę, o savininkai – užtikrinti laisvą praėjimą pakrante ir galimybę pailsėti bei išsimaudyti.

Parengta pagal Aplinkos apsaugos departamento inf.

 
Reklaminis skydelis