Vis dar pasišaipoma iš šio siekio. Ir nesuprantama, kodėl kalbu apie susikūrusias „dvi Lietuvas“.

Ir dar priduriama, kad Švediškas socializmas mums nepasiekiamas. Žinoma, labai keistos vizijos.

Bet Švedijos mums nė nereikia. Mūsų kitas kelias. Nereikia kurti išlaikytinių armijos. Begaliniai atvira visuomenė susinaikina, pabėgėliai-atbėgėliai išmuša žemę iš po kojų kilminiams piliečiams, vadinasi, sunaikinama BENDRO GĖRIO (nepainioti su „gerove“) idėja. Sukuriama, stebėtinai greitai sukuriama marga kaip genys visuomenė (Švedijoje jau kas penktas-ketvirtas nebe švedas) su mirusia tautine sąmone.

Ir tai vadinama "solidaruo" visuomene.

Bet tai visuomenė, kuri vieninga ne kultūra, ne valstybine tradicija, o „vieninga“ supermarketuose.

Lietuvoje (ir Latvijoje, ir Estijoje) kol gyva Dainų švenčių tradicija, bendruomenės susibūrimo aukščiausios formos viršūnė, mes gyvi. Kol gyvos tautinės dainos, mes liksime Mes. Ir nepaskelbsime sotumo tautine idėja ("gerove"). Sotumas - ne tikslas, sotumas kuria malonumų ir pramogų „kultūrą“.

Bet dabar bėda tikrai yra, ji didelė.

Ji ūkio-administracinio pobūdžio. Sukurta ydingų įstatymų.

Tų įstatymų bazė leido sunaikinti vidurinįjį sluoksnį, kuris dabar numestas-nustumtas į vos išgyvenančiųjų būseną. Todėl ir susiformavo dvi Lietuvos - turto ir išgyvenimo. Jeigu atgaivintume trečiąjį-vidurinįjį sluoksnį - o tai BŪTINA PADARYTI - būtų žengta bendro gėrio valstybės link.

(Ne „gerovės valstybės“, kuri yra laikinas darinys, sukuriantis išlaikytinių armijas, vadinasi, atsiveriančios atbėgėliams.

BENDRO GĖRIO VALSTYBĖ-VISUOMENĖ yra harmoningiausia iš visų įmanomų. Tai ir santarvės, turto solidarumo valstybė. Joje kapitalas moka daugiau. Ir, ką itin reikėtų pabrėžti, daugiau gauna. Nes išsaugo valstybėje didžiausią kapitalo investiciją ir šaltinį - dirbantį žmogų.

P.S. DAŽNAS KLAUSIMAS:

„Ką reiškia kapitalas: moka daugiau?“

Vienas iš atsakymų:

Prekybos centrai. Jie yra kartelinių susitarimų židinys. Be to, kas šiaip jau yra tikra nelaimė, ir mes su ja taikomės, užima miestų ir miestelių centrus. TAI VERSLO AGRESIJA. Todėl centrai turi mokėti daugiau. Tarkime, solidų "pagalvės mokestį" į savivaldybės biudžetą (nepainiokime su žemės mokesčiu). Nes sunaikino miesto infrastruktūrą, dažnu atveju ir istoriją. Žmones paliko be darbo.

Jeigu kapitalas bandytų tą mokestį įtraukti į kainą – neleisti. Jeigu dėl to pagąsdintų išsikelią - dėl Dievo meilės! Jų patalpas galima atiduoti sunaikintiems vidutiniokams, atgaivinti centrą. Skelbti vidutinio verslo atgaivinimo programą ir konkursus. Tai įmanoma, nes jau yra patirties - verslo inkubatoriai.

Arvydas Juozaitis

Rašytojas, filosofas

2018-10-03