Mes turime 297 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3104
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13291
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89321
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos Kelių eismo taisyklių nuostatos

2018 m. lapkričio 7 d., trečiadienis Nr.82 (1806)

Perėjose

KET pakeitimuose nustatyta prievolė vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalauta iki šiol, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Tai įpareigoja vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.

Eismo saugos požiūriu taip pat nepriimtina situacija, kai artėjančios transporto priemonės vairuotojas siekia paskubinti pėsčiųjų perėja einantį žmogų ir pravažiuoti pro pat jį, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo. Tokioje situacijoje pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje – kluptelėjus, kažką pametus ir pan., vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. Todėl KET nustatyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.

Atsakingiau turi elgtis ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu. Siekiant tai užtikrinti, KET papildytos pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

 

Dviratininkų saugai

Dviratininkų saugai gerinti KET nustatyta rekomendacija, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje eismo įvykiuose pėstieji nukenčia gerokai dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse, kur pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Lietuvoje šiais metais iki rugsėjo 1 d. žuvo 42 pėstieji (38 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 11 (26 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).

Esamai situacijai gerinti įsigalioja nauji pėstiesiems ir dviratininkams apsaugoti skirti KET reikalavimai, parengti atsižvelgiant į gerąją kitų Europos valstybių praktiką. Tikimasi, kad tai padės veiksmingiau gerinti eismo saugos situaciją ir sumažinti pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičių.

 

Leistinas greitis

KET numato, kad nuo lapkričio 1 d. magistralėse vietoje 130 km/val. važiuoti bus leidžiama 110 km/val. Greitkeliuose, kuriuose iki šiol važiavome 120 km/val. greičiu, teks sulėtėti iki 110 km/val. Kituose keliuose leistini greičiai nesikeičia: asfaltuotuose keliuose leidžiamas greitis lieka 90 km/val., kituose keliuose – 70 km./val. Tačiau lėčiau važiuoti turės ne visi eismo dalyviai. Lapkričio 1-ąją įsigaliojo ir įstatymų pakeitimai, kuriais nurodoma, kad pradedantieji vairuotojai, automobilius pažymėję „klevais“, galės važiuoti greičiau nei važiavo iki šiol.  Iki šiol keliuose su asfalto ar betono danga 70 km/val. greičiu galėję važiuoti „klevai“, nuo lapkričio 1 d. greitį tokiuose keliuose gali padidinti dar 20 km/val. Pagal naujai įsigaliojusias taisykles, 70 km/val. greičio apribojimas pradedantiesiems, kaip ir visiems vairuotojams, išliko tik žvyrkeliuose ar kelio ruožuose, kur yra tokį greitį ribojantys ženklai. Naujosios taisyklės taip pat nustato, kad pradedantieji vairuotojai magistralėse gali važiuoti 100 km/val., o greitkeliuose – 90 km/val. greičiu.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas vasarines padangas pakeisti žieminėmis. Tą vairuotojai turi padaryti iki lapkričio 10 d. Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo ir leidimas naudoti dygliuotas žiemines padangas. Pastarosiomis bus galima važinėtis iki  balandžio 10 d.

 

Vilkimas

Patikslintos KET nuostatos dėl transporto priemonių vilkimo. Nuo lapkričio 1 d. vilkimu nelaikomas transporto priemonės vežimas, kai jos priekinė arba galinė dalis yra užkeliama ant specialaus atraminio įtaiso. Siūlydami tokius pakeitimus, specialistai nagrinėjo kitų šalių praktiką: kokie nustatyti reikalavimai ir kaip realiomis sąlygomis elgiamasi su kelyje sugedusiais automobiliais, kurie negali važiuoti sava eiga. Daugelyje šalių numatyta, kad tokių automobilių avarinis tempimas yra draudžiamas (beveik visose Vakarų Europos šalyse yra draudžiama sugedusį automobilį tempti ar vilkti užmiesčio keliuose). Tačiau galima jį nugabenti į dirbtuves ar aikštelę uždėjus transporto priemonės priekinę arba galinę ašį ant specialaus įtaiso. Toks gabenimo būdas laikomas saugiu ir nelaikomas vilkimu. Dėl šios priežasties nenumatyta papildomų greičio apribojimų velkančiai transporto priemonei, kai gabenamo automobilio ašis saugiai pritvirtinta. Greičio apribojimai nuo šiol galioja tik velkant transporto priemonę įprastu būdu – be spec. įtaiso.

 
Reklaminis skydelis