Mes turime 322 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1719
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11906
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87936
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gyventojai sukilo prieš „auksinę“ daugiabučių renovaciją

2018 m. lapkričio 17 d., šeštadienis Nr.85 (1809)

Valdžia gyventojų „negirdi“, tarsi butai ne šių žmonių

Tokia situacija, kai žmonės verčiami pasirašyti už renovaciją jiems nepriimtinomis sąlygomis, rajone kyla ne pirmą kartą. Prieš porą metų iš vieno tokio tik kitų namų gyventojų audringo susitikimo išvaręs žurnalistą, kad nepatektų į viešumą visa tiesa apie renovacijos ypatumus mūsų rajone, meras R.Klipčius net teisme atsidūrė ir gavo baudą. Kartą nusvilęs, šįkart meras nepasirodė.

Gyventojai, kurie tvirtina, kad vietinė valdžia jų negirdi, kreipėsi pagalbos į Seimo nario G. Kindurio padėjėją Vidą Rastenienę. „Praėjo metai, mes išsakėme daug pasiūlymų, bet mūsų niekas negirdi, - piktinosi vieno namo gyventojas. - Šiandieną mums vėl pateikia tuos pačius be mažiausio pakeitimo „auksinius“ projektus ir verčia pasirašyti“.

Praėjusią savaitę įvykusiuose suinteresuotų daugiabučių Taikos g.11, 15 ir 16 namų gyventojų susitikimuose su daugiabučių administratoriumi UAB „Švenčionių švara“, Vidos Rastenienės, bandžiusios padėti gyventojams, kvietimu dalyvavo ne tik daugiabučių administratoriaus ir savivaldybės atstovės, bet ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai. Jie turėjo paaiškinti žmonėms apie renovaciją tai, ko nepadarė daugiabučių administratorius. Daugybės žmonių butų ateitis ir finansiniai įsipareigojimai faktiškai atsidūrė rajono valdininkų rankose, o jie, anot gyventojų, net juos dominančios informacijos nesuteikia.

 

Sprendimus lemia finansiškai nestabilūs asmenys

Gyventojai tikina, kad valdžia manipuliuoja nepasiturinčiais žmonėmis, kurie šantažuojami kompensacijomis už šildymą. Nepasirašysi – negausi kompensacijų. Verkia ir rašosi, nes nepritarę renovacijai pirmaisiais metais gautų 50 proc. sumažintą kompensaciją, o antraisiais metais visai negautų. Tiesa, po trejų metų vėl galėtų kreiptis į savivaldybę dėl kompensacijos, bet valdininkai tą paprastai nutyli, todėl daugelis ir nežino. Abejonių kelia ir tokių sankcijų, kaip kompensacijų atėmimas, teisėtumas, nors taip sugalvojo, berods, Seimas.

Pasak gyventojų, tokių asmenų kiekviename daugiabutyje daugiau kaip pusė, o jeigu kiek ir trūksta, galima vieną kitą prispausti, tad likusiųjų nuomonė nieko nelemia. Todėl jų niekas ir negirdi. Baisiausia, kad tuo pačiu koziriu – kompensacijų gavėjais (arba, kaip gražiai juos pavadino BETA atstovas, finansiškai nestabiliais) – naudojamasi ne tik priimat pirminį sprendimą – renovuoti namą, bet ir toliau – gaunant pritarimą investiciniam projektui, koks jis bebūtų, kad ir „auksinis“. Kas nepasirašys vietoje, kalbama, yra dar toks „individualus priėjimas“, po kurio žmonės jau pasirašo visur, kur tik reikia. Tokia istorija Švenčionyse jau buvo, kai prieš porą metų dėl tos pačios priežasties – kosminės renovacijos kainos, nes rangovą valdžia pasirinko be konkurso, - strigo trijų aštuonbučių Švenčionyse renovacija. Vienas namas atlaikė nežmonišką spaudimą, sėkmingai ir daug pigiau renovavo namą be valdžios kišimosi ir tuo džiaugiasi.

 

Gyventojai – už renovaciją

Į gyventojų nepasitenkinimą investiciniu projektu piktai reagavo ir BETA specialistė. Nelabai klausiusi gyventojų priekaištų, ji apkaltino žmones, kad jie priešinasi renovacijai, ir nervingai gestikuliuodama prigrasino, kad, pavyzdžiui, jeigu namas bus nerenovuotas ir nukris balkonas, jie turės ir atsakyti.

Iš tikrųjų žmonės pritaria renovacijai, bet nori, kad būtų atsižvelgta į reikalavimus, o valdžia atkakliai juos ignoruoja. „Mes – už renovaciją. Mes patys labai norime renovacijos, tik norime protingų kainų ir galimybės išbraukti iš projektų nereikalingus darbus“, - aiškino aktyvus ir, beje, gerai pasikaustęs žiniomis gyventojas.

 

Gyventojų netenkina kainos

„Lietuvos kariuomenėj – „auksiniai“ šaukštai, o pas mus – „auksinė“ renovacija“, - juokavo gyventojai, pasidomėję statybos darbų kainomis. Švenčioniškiams peršamas virtuvinis langas, kurio kaina 2500 eurų. „Kur jūs matėt tokią kainą?“- stebėjosi vienas iš atvykusių į susirinkimą. Pasak jo, apklausė keletą firmų – visi siūlo už 1000 eurų. Tuo tarpu jau renovuotame name pas giminaičius toks „auksinis“ langas po 3 mėnesių jau neatsidaro.

Vienas gyventojas sakė, kad apklausė kelias renovaciją atliekančias firmas, kurios pasiūlė sienų šiltinimo 1 kv. metro kainą – 49 Eur. Tuo tarpu investiciniame projekte, kurį parengė ir bruka žmonės savivaldybė, 1 kv. metro kaina – 150 Eur. Gyventojai tai vadina apiplėšimu. Juk paskolą už renovaciją teks mokėti žmonėms visą gyvenimą, o kai kas ir iki mirties nespės. Juolab, kad apie palūkanas „Švenčionių švaros“ specialistė R.Šatienė kalbėjo lyg puse burnos: „5 metus palūkanos 3 proc. Po to jau kaip ir gali keistis, bet mes tikrai dirbam su Viešųjų projektų investicijų plėtros agentūra, kuri siūlo ir kitus 15 metų 3 proc.“ Pacitavau tiksliai specialistės žodžius, nes, prisipažinsiu, man jie kelia daugiau abejonių, negu tikrumo.

 

Rangovus parenka be konkursų

„Nei vienas daugiabutis iki šiol nebuvo renovuotas skelbiant normalų konkursą, todėl ir tokios „auksinės“ kainos“, - sakė susitikime dalyvavęs tarybos narys Kęstutis Trapikas. Jis paaiškino, kad statybinės firmos buvo parinktos apklausos būdu, neskaidriai, be sveikos konkurencijos, todėl ir darbų kaina tokia didelė. Kai šalyje vykdant viešuosius pirkimus statybos darbų kaina sumažėja vidutiniškai 20-30 proc., Švenčionyse – simboliniais 3 proc. K.Trapikas pastebėjo, kad po apklausų darbai dažniausiai atitenka „Nimetus“, nes į apklausas pakviečia, ką nori. K.Trapikas siūlė vykdyti skaidrius elektroninius pirkimus.

 

Gyventojai nori atsisakyti dalies darbų

Gyventojai turi teisę spręsti, kokius renovacijos darbus atlikti jų name, bet valdžia jų neklauso. Prieš metus pateikė pasiūlymus, o dabar jiems bando pakišti investicinį projektą nepakeistą. Žmonės nuogąstauja, kad jis gali būti ir patvirtintas tų finansiškai nestabilių balsais.

Į investicinį projektą įtraukta šilumos mazgo renovacija namui kainuotų 85 tūkst. eurų. Šilumos ūkio specialistas pasibaisėjęs ne tik kaina. Pasak jo, remonto reikėtų galbūt tik keliuose namuose. Daugumoje jie tvarkingi ir gali dirbti. Tai ką – perdažys už 85 tūkstančius?

Į projektą įrašyta ir ventiliacijos šachtų išvalymas. Žmonės piktinasi, kodėl to negali padaryti daugiabučių administratorius „Švenčionių švara“. „Administravimo mokesčius renka, tegul ir išvalo, prie ko čia renovacija?“ - siūlė gyventojai.

Gyventojų taupumui pritarė ir BETA specialistas Tomas. „Aukštų tikslų siūlyčiau nesiekti. Kas kita Vilnius ar Kaunas – ten pakiltų nekilnojamojo turto vertė, o čia to vis tiek nebus. Jums svarbu pasiekti tą rezultatą, kad galėtų pasinaudoti valstybės teikiama parama“, - sakė jis.

Būtent to ir siekia gyventojai. Ir neketina nusileisti valdžios spaudimui. Susirinkimas baigėsi tuo, kad kiekvieno namo gyventojai paskyrė savo atstovus, kurie pasieks, kad būtų vykdomi gyventojų reikalavimai – paskolas juk teks mokėti jiems. Ir, ko gero, mokėtojų ratas išsiplės.

 

Kaip kis kompensacijos?

Iš to, ką teko girdėti, svarbiausias siektinas tikslas atrodo ne šildymo atpiginimas žmonėms, o pirmiausia išlaidų kompensacijos naštos mažinimas savivaldybei. Būtent taip skamba formuluotė, kodėl galėtų būti baudžiami kompensacijų atėmimu nepasiturintys, jeigu jie nedalyvautų renovacijoje: „jeigu nepritaria renovacijai ir neprisideda prie kompensacijų naštos mažinimo savivaldybei, netektų kompensacijos už šildymą“. O po renovacijos ar tikrai nepraras kompensacijos ir tikrai jo neužgrius paskolos grąžinimas? Vienas gyventojas bandė aiškintis, ir niekas jam kol kas tų prielaidų nepaneigė. BETA specialistas taip pat susimąstė, o paskui skėstelėjo rankomis...

Sumažėjus šildymo išlaidoms, daliai kompensacijos gavėjų ji nepriklausys, bet ne todėl, kad jie tapo turtingi, o tiesiog sumažėjo išlaidos. O kaip ten su ta paskola? Gyventojams, kurie turi teisę į šildymo išlaidų kompensaciją, paskolos mokėti nereikia, visas išlaidas apmoka valstybė. O jeigu tos teisės į kompensaciją nelieka?

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis