- Tupi žvirblis kamine... - pradeda senelis nuo vaikystės žinomą dvieilį.

- Su lapine kepure... - pritaria jam anūkas ir papurto galvą. - Kaip tai - su lapine? Kepure? Iš lapų?

- Ne, ne iš lapų! - seneliui linksma. - Ta kepurė iš lapės kailio...

- Iš lapės kailio? - anūkas pro langą žiūri į alyvose čiauškančius žvirblius. - Kam jam ta kepurė? Juk jis paukštis?

- Taip, paukštis... - sutinka senelis. - Tik kai viršugalvis rudas, atrodo - kad iš kailio...

- Gal ir atrodo... - vaikas pirštu lango stikle vedžioja kažkokius ženklus. - Tik čia ne žvirbliai, o karklažvirbliai - internete mačiau... Jiems taip pat reikia kepurių?

Seneliui linksma, kad anūkas toks guvus. Tačiau ką jam atsakyti?

Selemonas PALTANAVIČIUS