Mes turime 358 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1528
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11715
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87745
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Vasario danguje – supermėnulis ir retai matomas Merkurijus

2019 m. vasario 13 d., trečiadienis Nr.12 (1832)

Vakarais kulminuos Tauras ir Šienpjoviai

Giedrais vasario vakarais virš pietų horizonto kulminuoja įspūdingas Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadžių) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. Žemiau švyti Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskiriantis savo trejomis, viena šalia kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis, keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių, Mažojo šuns žvaigždyne žiba ryškiausia iš žvaigždžių – Sirijus. Palei zenitą švyti Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela. O pačiame zenite šviečia Persėjo žvaigždės. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių išsiskiria įsidėmėtinas Dvynių žvaigždynas su ryškiausia Kastoro ir Polukso žvaigždžių pora.

 

Ryškiausiai žibės Aušrinė ir Jupiteris

Marsas vakarais žiba pietvakariuose – Žuvų, vėliau Avino žvaigždynuose. Mėnesio pabaigoje, giedrais vakarais, palei vakarų horizontą, Vandenio žvaigždyne, vėliau Žuvyse, galėsime įžiūrėti retai iš Saulės spindulių išsivaduojančią Merkurijaus planetą. Toliausiai nuo Saulės Merkurijus atsitolins vasario 27 d. ir trumpam bus matomas kiek aukščiau virš vakarų horizonto.

Venera-Aušrinė kasryt labai ryškiai trumpam sužimba vis žemiau, Šaulio žvaigždyne, palei pietryčių horizontą. Šviesumu tik Aušrinei nusileidžiantis Jupiteris matomas rytais Gyvatnešio žvaigždyne, dešiniau ir aukščiau Aušrinės. Vasario 27-28 d. su Jupiteriu prasilenks dylantis Mėnulis.

Saturnas paryčiais glaudžiasi prie pietryčių horizonto dar žemiau už Aušrinę ir yra sunkiai įžiūrimas, nes ne toks ryškus. Vasario 18 d. jis spindės vos žemiau po prie jo priartėjusia Aušrine. Vasario 28 d. Aušrinė, Saturnas, Mėnulio delčiagalis ir Jupiteris auštant išsirikiuos į vieną gražią eilę palei pietvakarių-pietų horizontą.

 

Pasirodys neeilinis supermėnulis

Vasario 19 d. turėsime progą pasigrožėti antruoju iš eilės šių metų supermėnuliu. Supermėnuliu vadinama Mėnulio pilnatis įvykstanti Mėnuliui būnant arčiau Žemės (perihelyje). Tuomet jis atrodo kiek didesnis nei įprasta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 384 400 km. Arčiausiai Žemės esantis Mėnulio orbitos taškas astronomų yra vadinamas periheliu (apie 362600 km), o tolimiausias – apogėjumi (apie 405400 km). Jei lygintumėme arčiausiai Žemės ir toliausiai nuo Žemės esančias Mėnulio pilnatis, tai jų šviesiai skirtųsi 30, o dydžiai 14 nuošimčių. Vasario 19 d. pilnas Mėnulis nuo Žemės bus nutolęs 356 846 km.

Jei pamenate 2012-ųjų metų gegužės 6-osios „šimtmečio pilnatimi“ pavadintą supermėnulį, kurį nuo Žemės skyrė 356954 km. Tokio artumo Mėnulio pilnaties Žemės padangėje nebuvo buvę nuo pat 1912-ųjų metų. Taigi šiųmetė vasario 19-osios pilnatis bus dar šviesesnė!

Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties patekėjimą. Mat tekantis Mėnulis, kaip ir kiti palei horizontą esantys daiktai, žmogui dėl garsiosios ir iki šiol deramai dar nepaaiškintos optinės iliuzijos, visuomet atrodo didesni nei yra išties. Tad vasario 19 d., Mėnuliui tekant 17 val. 13 min. (Vilniuje, Klaipėdoje jis tekės 17 val. 27 min.), galima bus patirti didžiausią įspūdį.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
Reklaminis skydelis