Matyt, taip jiems ir reikia mūsų balsų...
2019 m. gegužės 8 d., trečiadienis, Nr.33 (1853) |
Savaitgalį vyks Prezidento rinkimai ir net du referendumai. Žmonės, kaip niekad iki šiol, abejoja, ką daryti – balsuoti ar ne. Mat nuo prezidentinių reitingų kasdienio eskalavimo ir prognozių susidaro įspūdis, kad rinkėjų žodis nelabai ir svarbus, o apie referendumus viskas lyg tyčia taip suvelta, jog pirmadienį prasidėjusiame ir visą savaitę truksiančiame išankstiniame balsavime balsavusieji skundžiasi nesupratę referendumų tekstų.
Kandidatai ir Vyriausybė regionus pamiršo ar ignoravo?
Apie regionų gaivinimą (čia gyvena apie pusė rinkėjų!) saldžiai suokiantys ir daug žadantys kandidatai į prezidentus realybėje regionus pamiršo. Rajonų laikraščiuose – mirtina tyla. Jeigu vienas kitas kandidatas ir įsidėjo kokį skelbimą apie savo pasirodymą provincijoje, tai apie reikšmingais vadinamus referendumus, kurių viešinimas pavestas Vyriausybei, - nė žodžio.
Televizijoje jau įkyrėjo tie patys, beje, nepasižymintys išradingumu, kandidatų į prezidentus klipai, o štai rajonų laikraščiuose – tuščia. Nebent vienas kitas skelbimas apie agitacinį susitikimą. Perverčiau karščiausio - priešrinkiminio - mėnesio aplinkinių rajonų spaudą. Tarsi jokių referendumų ir rinkimų nebūtų! Vienintelis kandidatas į prezidentus S.Skvernelis labai kukliai – pigesniuose puslapiuose – porą kartų prieš pat rinkimus pasireklamavo. Gal kandidatas net nežino, kad jo rinkimų štabas jį taip nupigino... Ir tai, pasirodo, efektyvu. Anądien skaitytojas man ir sako: „Balsuosiu už Skvernelį – jį vienintelį mačiau laikraštyje, kitiems turbūt mūsų balsų nereikia“.
Vis dėlto taip ir lieka neaišku, kodėl šalies valdžia, taip atvirai reiškianti savo troškimą laimėti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo (užsienio reikalų ministras L.Linkevičius taip ir pasakė – laimėti), neskyrė nė cento referendumo tikslų ir pasekmių išaiškinimui regioninėje spaudoje, kuri yra arčiausiai paprasto provincijos žmogaus. Pamiršo apie tokią ar tiesiog ją ignoravo?
Referendumų makalynė
Stebėtinai mažai dėmesio skiriama referendumų temai, nors jų pagrindu ruošiamasi keisti pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos du straipsnius. Na, tarkim, šalies valdžia nevertina vietinės spaudos (nors deklaruoja paramą ir rūpestį), bet nebuvo informacijos ir kitais būdais. Niekas į pašto dėžutes neįdėjo nė lapelio su bent jau referendumų tekstais, kad žmonės galėtų iš anksto juos perskaityti, įsigilinti ar bent jau pabandyti suvokti. Nedalino jų ir apylinkių komisijų nariai, kurie nešiojo kvietimus balsuoti. Kaip įvertino viešųjų ryšių specialistai, labai sudėtingus referendumų tekstus dauguma pamatys tik biuleteniuose. Kiek reikia laiko, kad paprastas žmogus perskaitytų teisine kalba surašytą Konstitucijos straipsnio formuluotę? Ir net ne vieną, o dvi, nes referendumai du. Tiesa, viešumoje girdime tik apie vieną – dvigubos pilietybės, dar kitaip vadinamą kaip pilietybės išsaugojimo.
Kitas referendumas – tik masalas, kad įvyktų pirmasis. Bent jau taip buvo sakęs pats Seimo Pirmininkas, kai buvo nuogąstaujama, kad per mažai rinkėjų atėjus referendumas dėl dvigubos pilietybės gali neįvykti. Seimo Pirmininkas sakė, kad jeigu leistume žmonėms nubausti Seimą, kurio jie taip nemėgsta, – sumažinti narių skaičių, tai gal daugiau ateitų. Žodis tapo kūnu – buvo paskelbti du referendumai. Rinkėjams tapo dar sunkiau susigaudyti, o dorai paaiškinti niekas nesiteikė. Valdžia iš TV ekranų agituoja, kad visi palaikytų dvigubą pilietybę, tuo tarpu populiarus apžvalgininkas R.Valatka sarkastiškai vadina tai „išsėtine pilietybe“. Yra ir daugiau gerbiamų asmenybių, pasisakančių prieš daugybinę pilietybę (dviejų ir daugiau šalių), net siūlančių nebalsuoti, kad referendumas neįvyktų.
Dviguba pilietybė, pilietybės išsaugojimas – nieko panašaus biuletenyje nebus
Gavę referendumo dėl dvigubos pilietybės biuletenius rinkėjai gali akimirkai apstulbti – įprastų frazių ten nėra. Tiems, kurie ketina balsuoti, patarčiau perskaityti šias formuluotes.
Referendume dėl pilietybės išsaugojimo klausiama taip: „12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“
Pažymėję „taip“, jūs prisidėsite prie dvigubos pilietybės įteisinimo. Tai labai atsakingas sprendimas. Būdami ir kitų šalių piliečiais, asmenys su daugybinėmis pilietybėmis turės visas Lietuvos piliečio teises. Gyventojai dažnai klausia, kurios šalies kariuomenėje tarnaus tokie jaunuoliai. Tai svarbu, bet ne taip sudėtinga, nes likę mažai valstybių, kuriose yra šauktiniai. Antra, kas dažnai minima, kad Lietuvoje negyvenantys daugiapiliečiai rinks mums valdžią, su kuria gyventi teks mums. Kažkodėl niekas nekalba, kad Lietuvos pilietis turi teisę rinkti ir BŪTI RENKAMAS...
Ar tikrai taip jau reikia mažinti Seimo narių skaičių?
Referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimas taip pat klastingas.Jame nėra tiesaus klausimo, ar pritariate, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius. Jeigu nesukate sau galvos skaičiais (kiek šiuo metu yra Seimo narių), galite labai apsigauti ir pasisakyti prieš sumažinimą. Tik ar skaičiuje didžiausia šalies bėda? Ekonomistai apskaičiavo, kad sumažinus Seimo narių skaičių iki 121, sutaupytų lėšų kiekvienam gyventojui atitektų po centą. Tuo tarpu analitikai teigia, kad kuo mažiau Seimo narių, tuo lengviau juos įtakoti, papirkti, politikams susitarti tarpusavyje ar net pakeisti Konstituciją.
Klausimas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo skamba taip:„Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas. Šis įstatymas taikomas eiliniams ir pirmalaikiams Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, organizuojamiems po šio įstatymo įsigaliojimo“.
Irena PAULIUKEVIČIENĖ