Mes turime 300 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3243
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13430
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89460
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gegužės danguje išsiskirs trys planetos ir sidabriškieji debesys

2019 m. gegužės 18 d., šeštadienis, Nr.36 (1856)

Ryškiausi gegužės žvaigždėto dangaus orientyrai yra: vakaruose – Vežėjo žvaigždynas su ryškiaja Kapela, kairiau jos išraiškingi Dvyniai su ryškiaisiais Poluksu ir Kastoru; pietryčiuose – karališkasis Regulas, žibantis dangiškojo Liūto priešakinėje kojoje; pietuose Spika – ryškiausioji Mergelės žvaigždyno žvaigždė, kairiau ir aukščiau nuo jos Jaučiaganio žvaigždyne – Arktūras, o šiaurės rytuose viena paskui kita tekančios Didžiojo vasaros trikampio žvaigždės: Vega (Lyros žvaigždyne) ir Denebas  (Gulbės žvaigždyne). Neaukštai virš šiaurės padangės išsiskiria „W” raidės pavidalo Kasiopėja.

 

Švytės trys planetos – Marsas Jupiteris ir Saturnas

Gegužės naktis valdo 3 planetos: Marsas, Jupiteris ir Saturnas, nes Venera ir Merkurijus slepiasi Saulės spinduliuose.

Marsas po saulėlydžio vakarais rausvai suspindi neaukštai po vakaruose besileidžiančių zodiakinių Dvynių „kojomis“.

Jupiteris apie vidurnaktį teka pietvakariuose ryškiai švytėdamas tarp blausių Gyvatnešio žvaigždžių. Gegužės 21 d. jau pradėjęs dilti pilnas Mėnulis atriedės prie Jupiterio ir švytės jam iš kairės. Net ir paprasti lauko žiūronai suteiks galimybę pasigrožėti keturiais ryškiausiais Jupiterio palydovais, pasirodančiais iš abiejų planetos disko pusių, o kartais net ant jo užslenkančiais. Pasitelkus vidutinio dydžio mėgėjišką teleskopą galima įžiūrėti ir šios planetos milžinės atmosferos darinius: tamsias jos debesynų juostas ir dryžius.

Saturnas teka pietryčiuose – Šaulio žvaigždyne apie 2 val. nakties. Gegužės 23 delčia pasirodys kiek kairiau ir žemiau Saturno.

 

Prasidėjo „baltosios naktys“ ir pasirodys sidabriškieji debesys

Nuo gegužės vidurio vis labiau savo naktinį kelią trumpinanti Saulė jau nespės giliau nusileisti po horizontu ir prasidėjęs „baltųjų naktų“ laikotarpis trunkantis iki liepos vidurio apsunkins dangaus šviesulių stebėjimo sąlygas.

„Baltosiomis naktimis“ šiaurinėje dangaus pusėje kai kuriomis naktimis bus galima pamatyti  įspūdinguosius sidabriškuosius debesis. Geriausiai jie matomi vasarą, kai Saulė nenusileisdama žemai šiaurinėje dangaus pusėje iš po horizonto apšviečia labai aukštai atmosferoje esančius debesis.

Šie debesys susidaro labai aukštai – mezosferoje, maždaug 82 km aukštyje ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis. Švyti jie švelniai žydra spalva su sidabrišku atspalviu. Pro sidabriškuosius debesis matyti žvaigždės. Sidabriškieji debesys ypatingi tuo, kad pasirodo netoli zenito šiaurės vakarinėje-šiaurinėje dangaus skliauto dalyje. Vidurnaktį sidabriškieji debesys matomi tiesiai šiaurėje.

Vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš ledo kristalų, kurie vasara Žemei skriejant toliau nuo Saulės susidaro dėl labiau ataušusios mezosferos, nors kiti mano juos esant iš kosminių arba vulkaninių dulkių. Tačiau iki šiol jų kilmė nėra iki galo išaiškinta.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
Reklaminis skydelis